Moteris buvo įsitikinusi, kad jai pasimaišė protas, tačiau galiausiai balsai galvoje išgelbėjo jos gyvybę: neįtikėtina istorija, aprašyta medicinos žurnale

1997 metais Britų medicinos žurnale buvo aprašytas įdomus atvejis, kaip girdimosios haliucinacijos padėjo medikams nustatyti ligą. Moteris, straipsnyje minima kaip A. B., gyveno D. Britanijoje ir buvo paprasta namų šeimininke, kai 1984 metais ėmė dėtis keisti dalykai. A. B. sėdėjo savo namuose ir skaitė, kai staiga galvoje išgirdo balsą. Teigiama, kad balsas jai pasakė tokius žodžius: „Prašau, nebijok. Žinau, kad tau yra keista girdėti man taip šnekant su tavimi, tačiau tai yra lengviausias būdas, kokį tik galiu sugalvoti. Mano draugas ir aš dirbome vaikų ligoninėje Great Ormond gatvėje ir mes norėtume tau padėti.“

A. B. reakcija į tai buvo tokia, kokios ir galima būtų tikėtis. Išsigandusi, moteris mėgino ignoruoti balsą, tačiau balsas ją neva nuramino, pateikdamas papildomos informacijos apie ligoninę, į kurią jai reikia nuvykti. Įsitikinusi, kad jai pasimaišė protas, moteris apsilankė pas šeimos gydytoją, kuris nukreipė ją pas daktarą Ikechukwu Azuonye.

Po apžiūros, nerasdamas jokio kito paaiškinimo, gydytojas jai nustatė funkcinę haliucinacinę psichozę. Jai buvo išrašyti vaistai ir po kelių savaičių balsai galvoje dingo. Deja, vėliau balsai vėl sugrįžo – nepaisant to, kad moteris vis dar vartojo vaistus. Šįkart balsai buvo dar konkretesni ir nurodė, kuriame netoliese esančios Londono ligoninės skyriuje jai reikėtų apsilankyti. Dar buvo pasakyta, kad jos smegenyse yra auglys, ir jai reikia peršviesti galvą tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Balsai netgi pasakė apytikslę auglio buvimo vietą.

Nors daktaras I. Azuonye nerado jokių auglio požymių, A. B. taip sunerimo, kad užsirašė tyrimui. Tiesa, tuomet tai buvo brangi procedūra, moksliškai nepatvirtinta, o jai buvo nustatytos tik haliucinacijos – todėl ji turėjo įtikinti medikus, kad jai reikalingas galvos peršvietimas.

Po ilgų diskusijų, galva jai buvo peršviesta. Atlikus galvos švietimą, jos smegenyse buvo aptiktas auglys.

Gydytojai jai pasiūlė kaip įmanoma greičiau atlikti operaciją, moteris sutiko. Pasirodo, tariami balsai taip pat tam pritarė.

Operacija buvo atlikta 1984 metų gegužės mėnesį be jokių medicininių komplikacijų. Anot A. B., atgavusi sąmonę po operacijos ji paskutinį kartą išgirdo balsus galvoje, kurie jai pasakė: „Mes džiaugiamės, tau padėję. Viso“. Netrukus jai buvo nutrauktas vaistų nuo haliucinacijų skyrimas.

Mokslinės publikacijos rengimo metu daktaras I. Azuonye rašė, kad praėjus 12 metų po operacijos, moteris daugiau nebepatyrė jokių haliucinacijų. Daktaras taip pat pristatė šį atvejį vienoje mokslinėje konferencijoje 1996 metais, kurioje dalyvavo pati A. B., todėl konferencijos dalyviai galėjo jai užduoti klausimų.

Viena konferencijoje dalyvavusių gydytojų grupė tai palaikė telepatinio bendravimo pavyzdžiu, kai gerų tikslų turintys žmonės telepatiškai sužinojo apie moters ligą ir pasiuntė jai žinią. Kita grupė medikų manė, kad moteris prieš atvykdama gyventi į Jungtinę Karalystę jau žinojo, kad turi auglį smegenyse, ir tiesiog išsigalvojo balsus galvoje, kad gautų nemokamą medicininę pagalbą. Vis dėlto, prieš pranešdama apie girdimus balsus, moteris Jungtinėje Karalystėje buvo pragyvenusi 15 metų, todėl antroji teorija nėra pagrįsta.

Trečioji versija, kuriai pritarė ir daktaras I. Azuonye, aiškino, kad auglys galvoje moteriai sukėlė tam tikrus pojūčius, kurie jai pasufleravo, kad kažkas negerai. Informacija apie Londono ligonines, kurią jai pasakė balsai, tikriausiai jau buvo žinoma pačiai moteriai, tik ji to nesuprato. Tai, kad balsai pranyko po operacijos ir daugiau nebesugrįžo, leidžia daryti hipotezę, kad psichinis sutrikimas buvo susijęs su neurologiniu sutrikimu, t. y. jos augliu smegenyse.

Nors ne visos haliucinacijas sukeliančios psichinės ligos gali būti siejamos su smegenų ligomis, šis atvejis rodo, kad „balsų girdėjimas“ gali atsirasti bet kada – nepaisant to, ar yra psichinių sutrikimų požymių, ar ne. Tai gali tapti pavyzdžiu, kaip žmogaus smegenys gali padėti nustatyti ligą, tačiau medicinos istorijoje nėra pasitaikę daugiau tokių atvejų.

Parengta pagal „James Randi Educational Foundation“ / randi.org