Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
„Vieno 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad trečdaliui žmonių po to, kai yra paveikiami aromatizuotų produktų, pasireiškia bent vienas neigiamas šalutinis poveikis. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas Alvydas Unikauskas. Jis pasakojo, kodėl nereikėtų piktnaudžiauti naudojant automobilių salonų kvapiklius. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kaip pasakoja A. Unikauskas, apie 95 proc. cheminių kvapų išgaunami iš naftos. Sintetiniais kvapais prikvėpintų automobilių vairuotojai gali neužuosti stiprių kvapų. Tai vadinama uoslės nuovargiu. Tokiam vairuotojai pažįstama situacija, kai keleiviui įlipus į automobilį, jame esantis kvapas atrodo itin intensyvus ir aštrus, o pats vairuotojas jo nejaučia. „Mašinų salonų kvapiklių sudėtis tiksliai nėra žinoma. Tačiau žinoma, kad juose yra kancerogenų, endokrininės veiklos trikdytojų, taip pat alergenų, kvėpavimo takų dirgiklių. Viename oro gaiviklyje gali būti tūkstančiai įvairių cheminių medžiagų“, – perspėja gydytojas. Pasak A. Unikausko, ne visi simptomai, susiję su oro gaiviklių žala sveikatai, yra akivaizdūs. Kai kurie iš mažiau žinomų šalutinio poveikio atvejų yra kūdikių viduriavimas ir ausų skausmas, dermatitas ar netgi širdies skilvelių virpėjimas. „Vieno 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad trečdaliui žmonių po to, kai yra paveikiami aromatizuotų produktų, pasireiškia bent vienas neigiamas šalutinis poveikis. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai“, – kalba gydytojas. A. Unikauskas pateikia šokiruojančių faktų iš įvairių tyrimų apie aromatizuotus produktus. Pavyzdžiui, populiariuose aromatizuotuose produktuose buvo aptikta 130 skirtingų lakiųjų organinių junginių rūšių. Ištirtuose gaminiuose buvo nuo 1 iki 8 skirtingų toksiškų ir pavojingų cheminių medžiagų. 44 proc. ištirtų produktų, kurių sudėtyje yra aromatinių medžiagų, yra nuo 1 iki 24 skirtingų kancerogenų. Tai medžiagos, galinčios sukelti vėžį. „Kvapiklių ženklinimo įstatymai nereikalauja, kad ant etiketės būtų rodomi visi ingredientai. Beje, ant daugumos etikečių sudėtis surašyta labai neaiškiai arba jos apskritai nėra“, – pastebi A. Unikauskas. Etanolis ir acetonas yra medžiagos, dažniausiai naudojamos kaip kvepalų chemikalų stabilizatoriai kartu su lakiaisiais cheminiais junginiais bei citrusų ir pušų kvapais. Populiarus sintetinis citrusinio kvapo chemikalas limonenas ore tampa formaldehido šaltiniu. Vienas dažniausiai aptinkamų junginių oro kvapikliuose yra benzenas. Tai kancerogenas, priskiriamas prie toksiškų išmetamųjų teršalų. Plačiau – vaizdo įraše (žiūrėti nuo 30:57) : |