Kokia yra pagrindinė bulvių problema ir kodėl vieni jų bijo, o kiti kaip tik rekomeduoja?

Nors bulvės yra laikomos tukinančiu produktu, nedidelėje nesūdytoje ir paprastai orkaitėje keptoje bulvėje su luobele yra tik 160 kalorijų. Be to, jose nėra riebalų ir cholesterolio. Vienoje bulvėje taip pat yra maždaug 4 gramai ląstelienos ir 4 gramai baltymų, suteikiančių sotumo jausmą.

Iš tiesų moksliniai tyrimai rodo, kad kalbant apie apetito sumažėjimą pavalgius, vertėtų rinktis bulves, o ne makaronus.

Bulvėse taip pat yra vitamino B6, C ir geležies. Bulvės taip pat yra puikus kalio šaltinis. Vidutinio dydžio bulvėje yra maždaug 20 proc. rekomenduojamos kalio dienos dozės, o kalis yra svarbus mineralas, kuris neutralizuoja natrio poveikį kraujospūdžiui.

Vienas nedidelės apimties tyrimas parodė, kad du kartus per dieną suvalgius 6–8 nedideles raudonąsias bulves, kuriose yra daug antioksidantų, svoris nedidėja. Be to, toks bulvių kiekis gali padėti mažinti kraujospūdį ir širdies ligų bei insulto riziką antsvorio turintiems žmonėms, kuriuos kankina aukštas kraujospūdis.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad maistinių medžiagų kiekis skirtingų rūšių bulvėse gali skirtis, tačiau nežymiai. Išimtimi galima laikyti saldžiąsias bulves (batatus), kuriose yra daugiau beta karoteno – svarbaus antioksidanto, kuris organizme virsta vitaminu A ir yra svarbus sveikai odai ir akims.

Pagrindinė problema – paruošimo būdas

Problemų bulvės kelia tuomet, kai kepamos dideliame aliejaus kiekyje, nes tuomet gerokai išauga jų kaloringumas, riebumas, padidėja ir druskos kiekis. Panašus poveikis bus ir tuomet, kai bulves ruošime su daug kalorijų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, bulvių košė su sviestu greitai tampa tukinančiu produktu. Tas pats pasakytina apie įvairias mišraines, kai bulvės maišomos su grietine ar majonezu.

Nors tiesa, kad bulvių glikeminis indeksas yra aukštas, kas reiškia, kad jos turi didesnį poveikį cukraus kiekiui kraujyje, vien tik glikeminis indeksas neatspindi visos bulvių maistinės vertės.

Be to, vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad skirtingų žmonių organizmas labai individualiai reaguoja į bulves.

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad bulvės ir skrudintos bulvytės šiek tiek didina antrojo tipo diabeto riziką moterims. Tačiau toks ryšys pastebėtas daugiausia kalbant apie nutukusias ir fiziškai neaktyvias moteris, kurioms veikiausiai jau ir taip yra atsparumas insulinui, todėl jų organizme stebimas didesnis neigiamas aukšto glikeminio indekso angliavandenių poveikis medžiagų apykaitai, pažymėjo tyrimo autoriai.

Dar vienas tyrimas parodė, kad moterims, kurios per savaitę valgė keturias ar daugiau porcijų keptų, virtų bulvių ar bulvių košės, buvo didesnė aukšto kraujospūdžio rizika, lyginant su tomis moterims, kurios valgė mažiau nei vieną porciją bulvių per mėnesį. (Skrudintos bulvytės buvo siejamos su didesne rizika tiek moterims, tiek vyrams). Tačiau stebina tai, kad tas pats tyrimas nustatė, kad vartojant tokį patį kiekį bulvių traškučių vyrams rizika buvo mažesnė.

Išvada? Bulvės yra sveikas ir maistingas produktas, tačiau labai priklauso nuo to, kaip jas ruošiame.