Kaip žmogus tapo protingiausias šios planetos gyvūnas? Turime dėkoti... antakiams, maisto ruošimui ir gandams?

1. Antakiai

Antakiai turi labai svarbią paskirtį - nukreipti link akių tekančius skysčius šali, kad jie nedrumstų regėjimo ir negraužtų akių. Tačiau kartu antakiai atskleidžia žmogaus emocijas. Kai piešiate šypsenėlę ant popieriaus skiautės jos nuotaiką galite pakeisti tiesiog pakeisdami antakių formą. Tačiau senieji žmogaus protėviai turėjo nejudrius antakius, už kurių buvo tvirta kaulinė struktūra.

Antakiai judrumą įgavo stiprėjant socialinėms grupėms. Žmonių būrimasis į didesnes grupes, žinoma, buvo vienas iš svarbiausių mūsų evoliucijos veiksnių. Tačiau tuomet tikriausiai antakių atskleidžiamos emocijos ir tapo pačiomis svarbiausiomis. Antakių stebėjimas yra tarsi minčių skaitymas, leidęs kadaise suprasti kito žmogaus santykį į pašnekovą ar kitus grupės narius. Jorko Universiteto mokslininkai sukūrė kelis kompiuterinius modelius, kurie turėjo paaiškinti mechaninę antakių paskirtį, tačiau paaiškėjo, kad atsikišę mūsų protėvių kaulai nesaugojo veido nuo vandens geriau nei įprasti antakiai. Jie taip pat nepridengė saulės ir nesutvirtino veido struktūros. Taigi, antakiai tikriausiai vystėsi ne mechaninės, o socialinės funkcijos linkme.

2. Maisto ruošimas

Tikriausiai pastebėjote, kad žmogus yra vienintelis gyvūnas, taip atsakingai ruošiantis sau maistą. Mokslininkai mano, kad tai taip pat galėjo prisidėti prie mūsų intelekto evoliucijos. Termiškai apdorotas maistas yra saugesnis, nes žūva potencialiai pavojingos bakterijos. Dar daugiau - taip lengviau įsisavinamos maistinės medžiagos.

Dabar po truputį atsiranda ir populiarėja dietos, pagrįstos žalios mėsos patiekalais. Medikai nepataria tuo užsiimti, nes tai gali būti pavojinga. Žmogaus protėviai labai seniai valgo termiškai apdorotą mėsą. Atkreipkite dėmesį - maistą ruošia visos pasaulio kultūros. Nors žalia mėsa kai kur buvo valgoma (ją valgė, pavyzdžiui, inuitai), tai daugiau išimtis nei taisyklė. Tie patys inuitai turėdami galimybę taip pat maistą apdorodavo termiškai.

3. Gandai

Gandai dabar yra suvokiami labai neigiamai. Jei kas nešioja gandus, jis nebus gerbiamas. Tačiau kadaise gandai leido žmonių protėviams suvokti, kuo galima pasitikėti, o kuo ne. Tai buvo efektyvus informacijos sklidimo būdas, leidęs kurti efektyvesnes išgyvenimo strategijas. Kartu tai tapo socialinio būvio pagrindu. Grupę sudarydavo tik tiek asmenų, kad kiekvienas galėtų vienas kitą pažinoti. Tačiau didesnės grupės pasižymi geresniais išgyvenimo šansais, tačiau juk tuomet visų individų pažinti neįmanoma. Čia ir pasitarnavo gandai, leidę suvokti silpnąsias grupės vietas ir minimaliomis pastangomis sužinoti apie daugiau asmenų.