Iš papildų ir vitaminų jokios naudos? Rezonansiniai tyrimų duomenys nepatiks prekybininkams

Atlikus naują sistemišką egzistuojančių duomenų ir tyrimų nuo 2012 metų sausio iki 2017 metų spalio apžvalgą, paaiškėjo, kad populiarūs multivitaminai, vitaminas C, vitaminas D ir kalcis – vieni dažniausiai vartojamų papildų – neturi jokios realios naudos žmonių sveikatai, ir nebuvo jokių įrodymų, kad jų vartojimas sumažino kardiovaskulinių ligų, širdies infarkto, insulto ar ankstyvos mirties riziką, rašo businessinsider.com.

Studijai, kuri pasirodė Amerikos kardiologijos koledžo žurnale („Journal of the American College of Cardiology“), vadovavo mokslininkai iš Šv. Mykolo ligoninės ir Toronto universiteto.

„Mes nustebome nustatę, kad dažniausiai vartojami papildai duoda tiek mažai naudos, – sakė pagrindinis studijos autorius, daktaras Davidas Jenkinsas. – Mūsų apžvalga nustatė, kad jei norite vartoti multivitaminus, vitaminą D, kalcį ar vitaminą C, jie nepadarys jokios žalos, bet nebus ir jokios naudos“.

Tačiau keli naudingi papildai vis dėlto yra. Paaiškėjo, kad folio rūgštis ir B vitaminai su folio rūgštimi galimai mažina kardiovaskulinių ligų ir insulto tikimybę. Tačiau niacinas (vitamino B3 forma) ir antioksidantai iš tikrųjų buvo susiję su didesne mirties tikimybe nuo bet kokių priežasčių, nors ji ir nebuvo didelė.

Autoriai teigia, kad ši padidėjusi rizika gali būti susijusi su niacino šalutiniu poveikiu cukraus kiekiui kraujyje. Antioksidantai, jei vartojami didelėmis dozėmis, taip pat gali būti žalingi. Be to, tai gali būti susiję ir su tuo faktu, jog žmonės kartais mano, kad vitaminai gali tapti sveikos ir subalansuotos mitybos pakaitalu, nors iš tikrųjų taip nėra.

„Šie rezultatai rodo, kad žmonės turėtų sąmoningai vertinti vartojamus papildus ir gerti tik tuos specifinius vitaminus ar mineralus, kurių trūkumą jaučia ir kuriuos patarė vartoti jų gydytojas“, – sakė D. Jenkinsas.

Tarp vitaminų, kuriuos peržiūrėjo tyrinėtojų komanda, buvo A, B1, B2, B3 (niacinas), B6, B9 (folio rūgštis), C, D, ir E, taip pat karotenas, kalcis, geležis, cinkas, magnis ir selenas.

Tyrimas parodė, kaip vieni vitaminai gali būti naudingesni už kitus. Pavyzdžiui, cinkas gali sutrumpinti virusinių peršalimo ligų pasekmes (vitaminas C to nedaro, nors žmonės mano priešingai). Gauti vitaminą D su maistu yra sudėtinga, todėl jei žmogus jaučia jo trūkumą, papildai taip pat gali padėti.

„Nesant reikšmingai teigiamų duomenų, išskyrus tai, kad folio rūgštis potencialiai gali mažinti širdies ligų ir insulto tikimybę, geriausia yra remtis sveika mityba, kad gautumėt pakankamai vitaminų ir mineralų, – teigė D. Jenkinsas. – Iki šiol nė vienas papildų tyrimas neparodė mums nieko geriau už sveiką, mažai apdorotą augalinį maistą, įskaitant daržoves, vaisius ir riešutus“.