Ar žinote, jog šie visiems žinomi skanėstai yra labiausiai panašūs į motinos pieną, bet... sukelia daugybę sveikatos problemų

Kodėl norime bulvių traškučių?

Mes žinome, kad juos valgyti nesveika, kad jie mus storina, tačiau vis tiek be jų negalime. Be to, ne tik bulvių traškučių, bet ir šokoladukų ir tortų. Šis maistas yra pilnas angliavandenių ir riebalų, kurie turi didelę įtaką mūsų smegenų apdovanojimo sistemai. Natūraliai maistas būna pilnas arba angliavandenių, arba riebalų – bet niekada abiejų iš karto. Išskyrus vieną rūšį – motinos pieną.

Mokslininkai iš Maxo Plancko metabolizmo tyrimo instituto Vokietijoje įsitikinę, kad motinos pienas tarsi treniruoja žmogaus smegenis norėti angliavandenių ir riebalų kupino maisto labiau nei kokio nors kito. Šiandien nesveikas maistas jau yra tapęs problema, kuri privedė daug žmonių prie nutukimo ir skirtingų rūšių diabeto. Mokslininkai sako, kad prie to prisideda ir žmonių nesugebėjimas įvertinti produktų maistinės vertės.

Ko trūksta jūsų raumenims?

Ar sportuojate ir jaučiate, kad jūsų raumenys netampa stipresni? Jei taip, tuomet jums gali trūkti cholino. Tyrimą atlikę mokslininkai iš Hiustono universiteto (JAV) išsiaiškino, kad žmonių, kuriems trūksta cholino, raumenų stiprumas beveik nepadidėjo per 12 savaičių reguliaraus sporto. Cholinas yra mikroelementas, kuris dalyvauja neutransmisijos ir raumenų susitraukimo procese.

Daugiausia šio vitamino gali trūkti vyresniems nei 50 metų asmenims. Nors žmogaus kūnas choliną gali gaminti pats, reguliariai sportuojant vis tiek reikia gauti bent 500 miligramų šio vitamino kiekvieną dieną. Kaip tai padaryti? Valgyti kiaušinius, nes vienas trynys turi daugiau cholino, nei reikalinga dienos norma.

Klaidos verčia geriau mokytis

Pasibaigus egzaminų sesijai moksleiviai ir studentai jau nebesėdi prie knygų ir nebando išmokti viso jos turinio paskutiniajam egzaminui. Juk šis jausmas pažįstamas, ar ne? O jei egzaminų ir neprašėte tobulai, nenusiminkite. Mokslininkai išsiaiškino, kad klaidos kartais gali mus priversti geriau mokytis - tačiau tik jei padaryta klaida buvo labai arti teisingo atsakymo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad jei padarome neatidžių klaidų – įsisaviname teisingą informaciją geriau nei nepadarydami jokių klaidų“, – sako vyriausioji tyrimo autorė, daktarė Nicole Anderson. Mokslininkai duoda patarimą, kad peržvelgus visą informaciją, studentai turėtų daryti bandomuosius tekstus. Kitaip informacija gali pilnai neįsisavinti ir egzamine teks spėlioti.