Kuo ypatingi Kaukazo ilgaamžiai ir kuo probiotikai skiriasi nuo prebiotikų: gydytoja aiškina pagrindinę geros sveikatos paslaptį

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Kiekvienam – po 3 kilogramus bakterijų

Tiems, kurie domisi sveikatos klausimais, populiarioje literatūroje greičiausiai jau teko aptikti informacijos, kad nuo 3 iki 4 kg sveiko žmogaus turimo svorio sudaro jo žarnyno „gyventojai“ – mikroorganizmai. Sutikite, tokios masės ignoruoti negalima. Šie skaičiai rodo, kad mikroorganizmų mūsų kūne yra 10 kartų daugiau nei savų ląstelių!

Bakterijos gyvena praktiškai visame žmogaus organizme. Nors jų pilna visur: ir ant odos, ir ląstelėse, ir tarpląstelinėje terpėje, pagrindinė bakterijų „gyvenamoji vieta“ yra žarnynas. Įdomu ir tai, kad žmogaus organizme esančių bakterijų turimi genai maždaug 100 kartų viršija paties žmogaus genų skaičių, t. y. 99 proc. turimos genetinės intormacijos priklauso ne žmogui, bet jame gyvenantiems mikroorganizmams.

Iš visos energijos, kurią gauname suvartoję maisto produktus, nuo 5 iki 10 proc. jos mus pasiekia tik dėl organizme gyvenančių ir besidarbuojančių bakterijų.

Žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių.

Mikroorganizmai veikia lyg atskiras organas

Ką ir pridursi, turime tikrai turtingą vidinį pasaulį – mikroflorą, visų mikroorganizmų visumą (bifidobakterijas, laktobakterijas, streptokokus, enterokokus, žarnyno lazdeles ir kt.). Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos maitinti, malšinti troškulį ir kitaip rūpintis.

Mikroflora aktyviai dalyvauja:

– šalinant toksinus;

– vitaminų sintezėje;

– kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą;

– aminorūgščių sintezėje;

– pasisavinant kalcį;

– palaikant sveiką žarnyno gleivinę;

– stimuliuojant žarnyno peristaltiką;

– reguliuojant imunitetą.

Turime gerųjų, blogųjų ir net veidmainių

Dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų prigimtimi yra mūsų pagalbininkai. Tai – pačios įvairiausios gerosios bakterijos, ginančios mus nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas.

Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai. Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai.

Jei mikrofloros pusiausvyra dėl kokių nors priežasčių sutrinka, patogeninių bakterijų kiekis išauga ir jos ima įsigalėti išstumdamos gerąsias bakterijas.

Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa pažeidžiamesnis, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.

Tačiau bet kokiu atveju normalu, jei sveiko žmogaus organizme randama patogeninių bakterijų. Tam tikrą jų kiekį turime kiekvienas.

Įdomiausia, kad kiekvienas turime ne tik gerųjų ir blogųjų bakterijų. Mumyse gyvena ir vadinamosios bakterijos veidmainės, kurias mokslininkai vadina sąlyginai patogeninėmis. Jos yra visiškai nekenksmingos tik iki to momento, kai nusilpsta žmogaus imunitetas. Kai tik sumažėja organizmo apsauginės jėgos, veidmainės netrunka pereiti į blogųjų pusę.

90 proc. visų ligų galime išvengti

Stengtis palaikyti tinkamą mikrofloros pusiausvyrą tikrai labai svarbu. Štai keli patarimai:

– stiprinkite imunitetą ir reguliariai sportuokite, judėkite;

– pereikite prie sveikos subalansuotos mitybos;

– stenkitės vengti ilgai besitęsiančio streso;

– atsisakykite žalingų įpročių;

– išsimiegokite;

– vartokite probiotinius preparatus (probiotikus) kaskart pavartoję antibiotikų, po apsinuodijimo ir organizmo intoksikacijos, susirgę ligomis, sukeliančiomis disbakteriozę ir silpninančiomis imunitetą. Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.

Probiotikai ar prebiotikai?

Šie žodžiai yra tokie panašūs, kad kai kurie žmonės galvoja tai esant vieną ir tą patį. Juolab kad apie probiotikus mes dažnai girdime reklamoje ir skaitome publikacijose apie sveikatą, o apie prebiotikus kalbama kur kas mažiau. Tačiau mikrofloros sveikatai reikalingi ir vieni, ir kiti. Tad ar žinote, kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?

Kas yra probiotikai?

Kaip minėjome, probiotikai – tai gyvosios bakterijos, kurios sudaro naudingąją žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma probiotikų įsikūrę storajame žmogaus žarnyne. Greta jų yra ir patogeninių bakterijų. Jei gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, pavartojus antibiotikų, jai ir kartu sveikatos būklei atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų. Jų yra maiste ar specialiai paruoštuose preparatuose, kuriuos taip pat vadina probiotikais.

Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos.

Gyvosiomis gerosiomis bakterijomis, pavyzdžiui, bifidobakterijomis, praturtinamas maistas: jogurtai, pienas, kefyras, varškė, kiti natūralūs produktai. Taip pat šios bakterijos gali būti vartojamos kapsulėmis, kuriose jos būna anabiozinės būklės, nurytos „prabunda“ ir ima veikti jau žarnyne.

Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams.

Apsigyvenusios žarnyne gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva.

Prebiotikai – ne bakterijos!

Prebiotikai – tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Prebiotikų galima rasti maisto produktuose. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą.

Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad iš viso maisto, patenkančio į mūsų organizmą, bent 70 proc. storąjį žarnyną turi pasiekti praktiškai nepakitęs ir tik ten turi būti pasisavinamas. Tai reiškia, kad net du trečdalius mūsų raciono turi sudaryti sunkiau virškinamas augalinis maistas, kuris turi nepakeičiamą probiotinį poveikį žarnyno mikroflorai.

Tad jei parduotuvėje rinkdamiesi maisto produktus galvotume ne apie nuovargį darbe ar spręstinus reikalus namuose, o apie pirkti ketinamų produktų kokybę ir naudą, galėtume išvengti daugybės sveikatos problemų.

Saugo nuo ligų ir galimai ilgina gyvenimą

Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą. Probiotikų bakterijos turi daugybę medžiagų, kurios stiprina žarnyno sieneles ir stabdo uždegiminius procesus.

Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti daugybę organizmui kenksmingų medžiagų, pradedant nuodingais medžiagų apykaitos produktais ir baigiant antibiotikais, sunkiaisiais metalais ir koncerogenais, t. y. medžiagomis, provokuojančiomis vėžines ligas.

Probiotikai ir prebiotikai sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus ir netgi virusus. Kartu su žarnyno turiniu jie išstumia lauk daugybę organizmą teršiančių medžiagų, taip pademonstruodami savo detoksikuojamąsias savybes.

Žarnyno mikrofloroje veikiantys probiotikai turi didelę įtaką imunitetui. Jie stiprina organizmo atsparumą daugybei ligų: peršalimo, herpiui ir net vėžiui! Probiotikai gali užkirsti kelią alergijai ir autoimuninėms ligoms.

Tyrimais nustatyta, kad Kaukazo ilgaamžių (vyresnių nei 95 metų) žarnyno mikrofloros sudėtis labai panaši į vaikų: joje gausu laktobakterijų ir bifidobakterijų. Šių bakterijų kiekis nebuvo sumažėjęs dėl amžiaus, taigi galima sakyti, kad turėjo tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui. Galbūt probiotikai padės žmonijai įminti amžinos jaunystės paslaptį?

Probiotikai – ne visagaliai

Eksperimentuojant probiotiniai ir prebiotiniai preparatai atskleidė daug privalumų ir žadėjo tapti panacėja nuo visų ligų, vaistu, neturinčiu faktiškai jokio šalutinio poveikio. Mokslininkai jau tikėjosi radę stebuklingą geros sveikatos eliksyrą.

Tačiau realybėje paaiškėdavo, kad gydymuisi probiotikais ir prebiotikais išleisti pinigai – lyg išmesti į balą.

Terapijos efektas neretai netenkina nei gydytojų, nei pacientų. Negana to, pastaruoju metu vis pasigirsta pranešimų apie neigiamą probiotikų įtaką sveikatai.

Tai kada ir kam reikia probiotikų ir prebiotikų? Kada jų veiksmingumas neatitinka rezultato, kuris nurodomas informaciniame lapelyje? Kada probiotikai nepadeda?

Probiotikai nesugeba atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus (nestabilų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus ar panašiai) prieš tai nepašalinę jų priežasčių: – lėtinių ligų ar infekcijų, hormoninių sutrikimų;

– ilgalaikės nesveikos mitybos pasekmių (nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis, piktnaudžiavimas monodietomis, badavimas);

– ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas 7 ar 14 dienų, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais, antisekretoriniais vaistais, kortikosteroidais, geriamųjų kontraceptikų vartojimas);

– taip pat probiotikai gali būti bejėgiai dėl besaikio konservantų, dažiklių, maisto stipriklių vartojimo;

– jie neveiks ir jei imunitetas bus itin nusilpęs.

Į atskirą grupę, kurioje gydymasis probiotikais neduos efekto, patenka vyresnio amžiaus ir pilvo organų operacijas patyrę žmonės.

Visais šiais atvejais žarnyne ilgą laiką būna sąlygos, visiškai netinkamos gyvuoti gerosioms bakterijoms, todėl vartojami probiotikai gali turėti tik trumpalaikį efektą, tačiau niekuomet žarnyne neprigis ilgam.

Visų pirma reikėtų pasiekti lėtinės ligos remisiją (ypač virškinimo sistemos), išgydyti infekcijos židinius, atkurti hormonų pusiausvyrą ir subalansuoti mitybą.

Be gydytojo patarimų toli nenuvažiuosi

Dar viena priežastis, kodėl gali neveikti probiotikai, yra ta, kad patekę į žarnyną jie gali būti atmesti lyg koks svetimas organas po transplantacijos, nepaisant to, kad biologinė kilmė yra ta pati. Taip nutinka todėl, kad kiekvieno mūsų organizme susiformuoja unikali, vienas su kitu tarpusavyje susijusių ir netgi genetine informacija besidalijančių žarnyno mikrobų terpė, todėl net patys geriausi probiotikai su „laboratorinėmis“ bakterijomis negali įsitvirtinti natūraliomis sąlygomis.

Bet kokiu atveju, kad gydymasis būtų efektyvus ir nepakenktų, probiotikus ir prebiotikus dera vartoti tik tuos ir tik taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento organizmo būklę.