Pirmasis nuodugnus mokslinis tyrimas rodo, kad populiarėjantis reguliarus vienos dienos badavimas turi privalumų - koks yra 16:8 režimas?

Straipsnyje aprašytas tyrimas – tai pirmas nuodugnus bandymas išsiaiškinti pagal laiką paskirstyto maitinimosi poveikį antsvorio turintiems asmenims. Tiksliau sakant, mokslininkai pamėgino atsakyti į klausimą, ar toks režimas, kai pasninkavimas kaitaliojamas su kelių valandų laikotarpiais, per kuriuos galima valgyti, padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Kaip rašoma svetainėje sciencedaily.com, siekdami išsiaiškinti, kokių rezultatų duoda toks mitybos režimas, mokslininkai stebėjo 23 nutukimo problemą turinčius savanorius. Jų amžiaus vidurkis – 45 metai, o kūno masės indeksas, arba KMI, – maždaug 35. Nuo 10.00 iki 18.00 valandos tyrimo dalyviams buvo leidžiama valgyti bet kiek bet kokios rūšies maisto, tačiau likusias 16 paros valandų jie tegalėjo gerti vandenį arba kokius nors visiškai kalorijų neturinčius gėrimus. Turimas buvo vykdomas 12 savaičių.

Palyginę tiriamųjų pasiektus rezultatus su kontroline grupe, t. y. individais, dalyvavusiais anksčiau vykdytame kiek kitokio pasninkavimo režimo tyrime, mokslininkai priėjo išvadą, kad griežtai pagal laiką maitinęsi asmenys suvartodavo mažiau kalorijų, todėl numetė svorio, o jų kraujospūdis taip pat priartėjo prie normos. Pastarieji vidutiniškai suvartodavo maždaug 350 kalorijų mažiau ir atsikratė apie trijų procentų kūno masės, be to, sistolinis jų kraujospūdis sumažėjo maždaug 7 milimetrais gyvsidabrio stulpelio ir pasiekė pageidautiną lygį. Visi kiti duomenys, kaip antai riebalų masė, atsparumas insulinui ir cholesterolio lygis, buvo artimi kontrolinės grupės duomenims.

„Svarbiausia šio tyrimo išvada, matyt, ta, kad atsikartyti svorio galima ne tik kruopščiai skaičiuojant kalorijas arba atsisakant tam tikrų produktų“, – sakė prie tyrimo prisidėjusi kineziterapijos ir mitybos specialistė Krista Varady iš Čikagos Ilinojaus universiteto Taikomųjų sveikatos mokslų koledžo.

Nors tai tik pirmas bandymas ištirti santykiu 16 ir 8, kuriame skaičius 16 nurodo pasninkavimo valandų skaičių, o 8 – valgymui skirtas valandas, identifikuojamos dietos efektyvumą, K. Varady teigia, kad rezultatai beveik sutampa su anksčiau, tiriant protarpinio pasninkavimo veiksmingumą, gautais rezultatais.

„Pastarojo tyrimo rezultatai labai panašūs į tuos, kuriuos gavome tirdami kitus besikaitaliojančiais pasninkavimo ir valgymo laikotarpiais pagrįstus mitybos planus. Vis dėlto vienu iš 16:8 dietos pranašumų reikėtų laikyti tai, kad jos tiesiog lengviau laikytis. Tenka konstatuoti, kad, palyginti su tuo, ką tekdavo stebėti anksčiau, per šį tyrimą dalyvių skaičius beveik nesumažėjo, vadinasi, tai mažesnis iššūkis.“

Nors tyrimas parodė, kad ištisą dieną badaujant pavyksta numesti svorio, vis dėlto, anot K. Varady, įrodyti, kad šis būdas veiksmingesnis už kitus panašius mitybos planus, kol kas nepavyko. Atvirkščiai, svorio taip maitinantis pavyksta numesti net šiek tiek mažiau nei laikantis protarpinio pasninkavimo režimo.

„Tai preliminarūs duomenys, kuriais remiantis galima tik tikėtis, kad pagal laiką paskirstytas maitinimasis galėtų būti tinkama strategija, padedanti numesti svorio nutukimo problemą turintiems asmenims. Būtini ilgalaikiai, plataus masto tyrimai, kad tokią metodiką būtų galima patvirtinti“, – teigia K. Varady.

„Norint sulieknėti, būtina rasti sau tinkamiausią būdą, ir net nedidelė sėkmė gali reikšti, jog pavyks sureguliuoti medžiagų apykaitą“, – sakė K. Varady.

Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų pateiktais duomenimis, nuo nutukimo kenčia daugiau nei trečdalis suaugusių amerikiečių. Nutukimas gerokai didina su medžiagų apykaitos sutrikimais susijusių susirgimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei 2 tipo cukrinis diabetas, riziką. Minėtina ir tai, kad nutukimas labiausiai paplitęs tarp ne Lotynų Amerikos kilmės juodaodžių ir vidutinio amžiaus suaugusiųjų.