Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Per kiek laiko apsisprendžiate? Galima lažintis, kad tikrai ilgiau, nei jūsų smegenys – nes jos sprendimą priima 10 sekundžių greičiau, nei tai suvokiate. Šio tyrimo metu mokslininkai stebėjo sprendimus priimančio žmogaus smegenis, tyrinėjo jo sąmonę ir stebėjo, kiek laisvės žmogus turi priimdamas sprendimus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Johnas Dylansas Haynesas iš Maxo Plancko instituto Leipcige (Vokietija) - neuromokslininkas, vadovavęs šiam tyrimui - aiškina, kad žmonės mano, jog sprendimus priima sąmoningai, tačiau tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad sąmonė čia tėra tik ledkalnio viršūnė. „Šio tyrimo rezultatai yra dramatiški, mat kalbant apie smegenų aktyvumą, 10 sekundžių laiko tarpas yra amžinybė“, – sakė neuromokslininkas Frankas Tongas iš Vanderbilto universiteto Nešvilyje (Tenesis, JAV). J.D.Haynesas ir jo kolegos tyrinėjo 14 savanorių smegenis kol šie priiminėjo sprendimus. Žmonių buvo paprašyta paspausti vieną arba du mygtukus, nesvarbu kada. Kiekvieną mygtuką buvo galima spausti ir skirtingomis rankomis. Tuo pat metu savanoriams kompiuterio ekrane buvo rodoma eilė raidžių ir jie turėjo įsiminti, kuri raidė buvo rodoma tuo metu, kai jie paspaudė mygtuką. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad anksčiausias mygtuko paspaudimas įvyko net 7 sekundėmis anksčiau nei pats savanoris pranešė, kad atliko sprendimą. Kadangi kompiuteris signalus iš smegenų perduoda pavėluotai, mokslininkai mano, kad aktyvumas smegenyse prasidėjo 10 sekundžių anksčiau nei žmogus pats tai suvokė. „Už šiuos procesus yra atsakinga smegenų žievė, esanti prie kaktos. Sekantis mūsų žingsnis – pagreitinti šį procesą ir pamėginti nuspėti žmonių sprendimus“, – teigė J.D.Haynesas. Šio tyrimo rezultatai papildo mokslinius darbus, atliktus praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kuriuose buvo tiriama laisva žmogaus valia. Šiuos tyrimus atliko neurofiziologas Benjaminas Libetas iš Kalifornijos universiteto (JAV). Savo analizei jis pasitelkė panašų eksperimentą kaip ir J.D.Haynesas, tačiau naudojo tik vieną mygtuką ir matavo elektros impulsus tyrimo dalyvių smegenyse. Jis išsiaiškino, kad už judėjimą atsakingos smegenų sritys reagavo keliais šimtais milisekundžių anksčiau nei buvo priimtas sąmoningas sprendimas. Vėliau B.Libeto tyrimas buvo kritikuojamas dėl laiko matavimo metodo, be to, manyta, kad smegenų atsakas tebuvo paprastas pasiruošimas judesiui, o ne veikla, susijusi su konkretaus sprendimo priėmimu. J.D.Haynesas pakeitė metodą liepdami žmonėms rinktis tarp dviejų alternatyvų – kairės ir dešinės. Judinant skirtingas rankas yra sukuriami kitokie smegenų signalai, todėl mokslininkams tai padėjo pademonstruoti, kad smegenų aktyvumas realiai atspindėjo vieną iš dviejų galimų sprendimų. Tuo tarpu Chrisas Frithas, tyrinėjantis sąmonę ir smegenų funkcijas Londono universitetiniame koledže, sako, kad toks eksperimentas apriboja laisvą žmogaus pasirinkimą, nes jis gali rinktis tik iš dviejų alternatyvų ir nieko daugiau. Anot jo, šiuo atveju mokslininkai apribojo žmogaus valią. Tad ką šis tyrimas gali reikšti laisvos valios koncepcijai? J.D.Haynesas sako, kad jei sprendimai yra priimami tikrai keliomis sekundėmis anksčiau nei žmogus tai suvokia, tai laisvai valiai iš esmės nebelieka vietos. Tačiau šie rezultatai neįtikina C.Fritho, kad laisva valia tėra iliuzija. Anot jo, mes jau žinome, kad sprendimai gali būti pasąmoningai užprogramuoti, tad smegenų aktyvumas gali būti susijęs su tuo. F.Tongas prideda, kad problema yra tame, kaip mes laisvą valią apibrėžime. Tiesa, rezultatai gali mums padėti tai padaryti. Anot jo, gali būti, kad neuromokslas ateityje pakoreguos laisvos valios apibrėžimą. Parengta pagal nature.com |