Dėl Leonardo da Vincio unikalaus talento buvo kaltos jo akys? Mokslininkai mano suradę dar vieną raktą į jo dailės genialumą

Pasirodo, visų žinomas ir gerbiamas dailininkas turėjo protarpinę egzotropiją – tam tikrą žvairumo formą, kai viena akis žvelgia šiek tiek labiau į išorę. Tyrimas skelbiamas žurnale „JAMA Ophthalmology“. „Žiūrėdamas į jo portretus, pastebėjau, kad visuose juose egzistuoja akių nuokrypis, – teigia Christopheris Tyleris iš Londono universiteto ir Smitho-Kettlewello Akių tyrimo instituto San Franciske.

Mokslininkas tyrė šešis darbus: du piešinius, dvi skulptūras ir du darbus, tapytus aliejiniais dažais. Pavyzdžiui, manoma, kad Andrea del Verrocchio skulptūrų „Dovydas“ ir „Jaunasis karys“ modeliu buvo Leonardo da Vinci – jaunystėje jis buvo del Verocchio mokiniu. Kiti trys tirti darbai – „Jaunasis Jonas Krikštytojas“, „Pasaulio gelbėtojas“ („Salvator Mundi“) ir „Vitruvijaus žmogus“ nelaikomi modeliuotais pagal patį da Vinci, bet manoma, kad galėjo perimti kai kuriuos juo požymius, sako C.Tyleris.

Pats genijus savo užrašuose yra pažymėjęs: „Siela vedžioja dailininko ranką ir priverčia jį atkurti save – nes siela yra geriausias būdas atvaizduoti žmogų“. Paskutiniuoju tirtu darbo tapo paties dailininko autoportretas, pieštas jau senatvėje. C.Tyleris nustatė diagnozę nupiešdamas rutuliukus aplink akių lėliukes piešiniuose bei skulptūrose ir išmatuodamas atstumą tarp jų pozicijų. Kai jis gautus rezultatus pervertė į geometrinius kampus, paaiškėjo, kad da Vinci, tikėtina, turėjo egzotropiją – viena jo akis buvo pakrypusi -10.3 laipsnių kampu.

Įdomu tai, kad tokia akies būsena buvo tik atsipalaidavus, o dailininkas mokėjo susikaupti ir esant reikalui žiūrėti visiškai tiesiai. Manoma, kad žvairoji menininko akis buvo kairioji. Protarpinė egzotropija – gana reta žvairumo forma, kurią turi vos 1 proc. populiacijos. Ir garsiajam menininkui tai leido matyti pasaulį kitu kampu pačia tikriausia šio žodžio prasme. „Tai, ką jis matė, jam atrodė labiau plokščias vaizdas nei toks trimatis, kokį matome mes“, – sako C.Tyleris.

Pasak jo, tai leido dailininkui lengviau ir įtikinamiau perkelti objektus ant drobės, sukurti įtikinamesnius šešėlius, kurie tapo vienu iš italo tapybos stiliaus vizitinių kortelių. Panašūs tyrimai atskleidė, kad ir kiti garsūs dailininkai – pavyzdžiui, Rembrandtas, Edgaras Degas ir Pablo Picasso – buvo vienaip ar kitaip žvairi.

Tyrimas parodė, kad kai kuriuose da Vinci darbuose pastebimi ir anizokorijos požymiai – tai būsena, kai vyzdžiai yra skirtingo dydžio, asimetriški. Tačiau C.Tyleris mano, kad tai nebuvo būdinga pačiam dailininkui, o tai greičiau buvo alegorija, rodanti, kad viena akis gali matyti daugiau už kitą. Kalifornijos universiteto oftalmologijos departamento asistuojantis profesorius dr. Julius Oattsas tyrimą vadina „įdomiu“.

„Bet gerokai trūksta tikrumo ar tirti paveikslai tikrai vaizduoja da Vinci, ir ar tiksliai nupieštos akys“, – mano mokslininkas.