Gydytoja įspėja: šiuo metu itin populiari begliuteninė dieta gali nepataisomai pakenkti

– Kiek yra skirtingų dietos būdų?

– Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kas yra dieta, nes žmonės dietą supranta kitaip. Tai nėra organizmo alinimas, tai nėra iškrovos dienos. Iš graikų kalbos išvertus, „dieta“ reiškia gyvenseną, režimą. Aišku, svarbūs yra tradiciniai, kultūriniai aspektai, valgomo maisto visuma, ligos, kuriomis žmogus serga. Dietų yra labai daug, išleista daug populiarių knygų, tokių kaip Dukano, Atkinso dietos. Nemažai žmonių pasakytų, kad jos veiksmingos, be to, jas populiarina garsūs žmonės pasakodami savo sėkmės istorijas. Tačiau iš tiesų, veiksmingų dietų yra labai nedaug, nes juk svarbiausia yra ilgalaikis rezultatas. Kai žmogaus santykis su maistu yra normalus, tada rezultatas būna geriausias. Visos skambios dietos dažniausiai duoda trumpalaikius rezultatus.

– Ir vėliau tas nukritęs svoris grįžta?

– Jei mes kalbame apie svorio mažinimą, tai svoris, jei ne iškart pradėjus valgyti įprastą maistą, tai po metų ar dviejų – grįžta, o kartais ir dvigubėja.

– Dabar labai populiaru nevalgyti kažkokios vienos grupės produktų. Ar tai teisinga?

– Dietologai niekada nedraudžia vieno produkto kaip blogybės, rekomenduoja įvairų maistą, bet saikingais kiekiais. Svarbu, kad kiekvieno valgymo metu būtų visų maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų ir riebalų. Jei žmogus mato, kad dienos eigoje jam nepavyksta išpildyti visų rekomendacijų – kad lėkštėje atsidurtų ir grūdinių produktų, ir vaisių, ir daržovių, pieno produktų, bent savaitės eigoje tai turėtų būti išpildyta. Kalbant apie maistinių medžiagų išbraukimus iš savo raciono, tai yra nerekomenduotina ir nėra pakankamai mokslinių tyrimų įrodančių, kad sveikatai tai būtų nežalinga.

– Dabar labai populiaru atsisakyti miltinių produktų, nemažai žmonių akcentuoja, kad tai padėjo jiems numesti svorio.

– Jei kalbame apie bandeles, batoną ar kitus baltų miltų produktus, jie turėtų būti vartojami saikingai, o keičiant juos pilno grūdo produktais būtų gaunama nemažai naudos. Kitas šių dienų topas – begliutenė dieta, tačiau kaip tik neseniai buvo ištirta, kad žmonės, kurie neserga celiakija ar neturi padidinto jautrumo gliutenui, neturėtų atsisakyti produktų, kuriuose yra gliuteno, nes tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kas populiaru, nebūtinai sveika.

– Jei laikaisi dietos, tai arba visą gyvenimą, arba reikia susitaikyti su mintimi, kad svoris grįš?

– Jei kalbame apie populiariąsias dietas, greičiausiai, taip. Visi nori tos stebuklingos piliulės, čia ir dabar, ypatingai prieš vasaros sezoną. Deja, gal vasarai ir galima pasiekti norimą rezultatą, tačiau ilgalaikis efektas bus tik tuomet, kai santykis su maistu pasidarys normalus, žmogus nebus apsėstas minčių apie maistą. Beje vis daugiau kalbama apie pakankamai sunkiai diagnozuojamą sutrikimą – ortoreksiją, kuomet žmogus būna tarsi apsėstas minčių apie maistą, galbūt negali kontroliuoti kažko kito savo gyvenime, todėl kontroliuoja valgymą. Vėliau net pradeda bijoti eiti susitikti su draugais ar pietauti pas tėvus, nes ten gali būti maisto, kurio jis „negali“ valgyti. Jei žmogus nori mažinti kūno masę, linkęs nutukti, iš pradžių reikėtų pradėti galvoti apie valgomą porciją, stengtis pajausti sotumo jausmą valgant, laikytis režimo ir mažiau galvoti apie tai, ar valgomas maistas yra pakankamai sveikas.

– Galbūt klausimas nuskambės kvailai, bet jei jau dietos nėra gerai, kodėl gydytojas pavadintas „gydytoju dietologu“? Ką iš tiesų jie tada veikia?

– Mūsų darbas yra sudėlioti paciento režimą, remiantis visais surinktais duomenimis apie jį – tai yra jo amžių, ligas, svorį, ūgį, gyvenimo būdą ir pan. Tokiu būdu mes galime nukreipti žmogų tinkama linkme, tačiau pradedame nuo paprasčiausių dalykų: valgymo režimo, porcijos, kaip turėtų pasiskirstyti maistas lėkštėje. Beje gydytojai dietologai dirba ne tik su viršsvorį turinčiais ar nutukimu sergančiais. Mes taip pat dirbame su dėl įvairiausių ligų išsekusiais pacientais, ligoniais po rimtų operacijų kuomet reikia nuspręsti, kokiu būdu jį pamaitinti.

Šiais laikais esame linkę visko ieškoti internete, todėl tikriausiai ir dietos ne išimtis. Susirandame kokią nors dietą ir ją pritaikome sau. Ar taip besielgdami, nepasitarę su gydytoju, galime sau pridaryti daugiau žalos nei naudos? O gal galima gauti ir naudos?

Jei pasiseks, galima gauti ir naudos, bet greičiausiai tai bus trumpalaikis efektas. Vėliau gali atsirasti įvairių negalavimų, o žmogus net nepagalvos, kad tai gali būti nuo susirastų internete dietų. Ypač detoksikacinės, crash dietos, kuriose yra itin mažas kalorijų skaičius dienai, padidintų baltymų ar riebalų dieta – jos gali pridaryti nemažai žalos, pakenkti inkstams, kepenims, širdies raumeniui. Dažnai būna, kad žmogus netenka svorio, džiaugiasi, bet vėliau kūno masė padvigubėja. Realybė yra tokia, kad pacientams lengviau yra visiškai kažko atsisakyti ar net badauti, nei susitvarkyti valgymo režimą.

– Užsiminėte apie baltymus ir padidintą jų vartojimą. Dauguma sportuojančių žmonių juos vartoja dideliais kiekiais. Kaip supratau, to nereikėtų daryti?

– Žmonės, kurie sportuoja savo malonumui du, tris kartus per savaitę, tikrai neturi papildomai vartoti baltymų. Net ir profesionaliai sportuojantiems, papildomai baltymų reikėtų tik tada, kai jie turi dvi treniruotes per dieną, šešias dienas per savaitę. Kitokiu atveju, jokių papildomų baltymų dažniausiai nereikia. Pagal tyrimus, išsivysčiusiose šalyse net nėra tendencijos, kad dietoje trūktų baltymų. Neretai dėl padidinto baltymų vartojimo išsivysto inkstų nepakankamumas, o vartojant nesaugius papildus galima pakenkti kepenims.

– Kartais sveikai maitintis bijome dėl to, kad esame įsitikinę, jog tai bus brangiau. Ar negrįžta pas Jus vėliau pacientai ir nesiskundžia, kad sveikai mitybai išleidžia daugiau pinigų?

– Tikrai ne, pinigai dažniausiai daromi iš įvairių skambių pavadinimų, o tas vadinamas supermaistas tikrai yra labai brangus. Bet iš tiesų, visai jis ne supermaistas. Avokadai, lašiša, chia sėklos – labai populiaru ir brangu, tačiau jų nebūtina pirkti, jiems yra begalė alternatyvų. Už chia sėklas mūsų paprastos linų sėmenų sėklos nėra prastesnės. Valgant įprastą ir Lietuvoje auginamą maistą galima puikiai jaustis ir išlaikyti savo linijas. Taip pat skatiname valgyti pagal sezoniškumą, kas Lietuvoje yra labai aktualu. Todėl norėčiau paneigti šį mitą, kad sveikai maitintis yra brangu.

– Užsiminėte apie populiariąsias dietas, bet paminėjote tik pavadinimus. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau apie jas papasakoti?

– Tos, kurias paminėjau, buvo kaip blogi pavyzdžiai. Populiariausios 2018 metų top 3 dietos yra visgi labai neblogi pavyzdžiai. Pirmoji yra DASH dieta, skirta hipertenzijos, t. y. padidėjusio kraujospūdžio, prevencijai ir gydymui. Joje akcentuojamas mažas kiekis raudonos mėsos, riebalų, saldumynų ir druskos. Antroje vietoje yra Viduržemio jūros dieta, kurios bazę sudaro fizinis aktyvumas, bendravimas, šokiai, sportas ir tik tada daržovės, vaisiai, grūdai ir žuvis ir tik retsykiais mėsa. Trečioje vietoje yra fleksitarinė dieta – lankstus vegetarizmas. Ji yra tiems, kurie prijaučia vegetarams, tačiau visiškai mėsos atsisakyti nenori. Daugiausia į ją įtraukta pupelės, grūdai, sėklos, kiaušiniai, riešutai, įprasta mėsa yra keičiama sojos mėsa, o mėsa valgoma tik kartais. Šios trys paminėtos yra labiau gyvenimo būdas, o ne dietos, nėra išbraukiama nei viena maistinių medžiagų grupė.

– Ar yra kažkas, ką žmogus, nepatenkintas savo svoriu, gali pakeisti jau nuo šiandien ar ryt?

– Reikėtų susidėlioti valgymo valandas, apgalvoti, ką valgysite šiandien, ką valgysite rytoj, galbūt net pasidaryti kokį nors sąrašą, žymėtis, ką valgote. Jei esate linkęs daug užkandžiauti, reikėtų žymėtis, ką valgote ir dienos pabaigoje pagalvoti, ar pakankamai suvalgėte daržovių, gal per daug saldumynų, ko galėjote atsisakyti. Jau kitą dieną pamatysite, kad labiau kontroliuojate save. Po truputį reikia stengtis įstoti į režimą, ne tik valgymo, bet ir miego, nepamiršti gerti vandenį, nes neretai troškulį painiojame su alkiu, todėl papildomai užkandžiaujame. Norint ekstremalesnių pokyčių rekomenduojama gydytojų dietologų priežiūra.