Mokslininkai atskleidė, kaip galima būsimiems tėvams nuspėti kūdikio lytį be medicininių tyrimų

Corry Gellatly atliktas tyrimas rodo, kad vyrai tendenciją turėti daugiau sūnų ar dukrų paveldi iš savo tėvų. Tai reiškia, kad daug brolių turinčiam vyrui yra didesnė tikimybė susilaukti sūnų, o vyrui, kuris turi daugiau seserų, yra didesnė tikimybė susilaukti dukterų.

Tyrimo metu buvo analizuoti 927 šeimų genealoginiai medžiai, kuriuose buvo informacijos apie 556 tūkst. 387 žmones iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Informacija siekė iki 1600 metų.

„Genealoginių medžių tyrimas parodė, kad tai, ar didesnė tikimybė yra susilaukti berniuko ar mergaitės, yra paveldima. Dabar mes žinome, kad vyrams yra didesnė tikimybė susilaukti sūnų, jeigu jie turi daugiau brolių, tačiau jiems yra didesnė tikimybė susilaukti dukterų, jeigu jie turi daugiau seserų. Moterų atveju to tiesiog negalima prognozuoti“, – aiškino C. Gellatly.

Vyrai lemia kūdikio lytį priklausomai nuo to, ar jų spermoje yra daugiau X ar Y chromosomų. X chromosoma susijungia su motinos X chromosoma ir tuomet gimsta mergaitė. O susijungus Y ir X chromosomoms, gimsta berniukas.

Niukaslo universiteto tyrimas kelia hipotezę, kad kol kas dar neatrastas genas kontroliuoja, ar vyro spermoje yra daugiau X ar Y chromosomų, lemiančių vaiko lytį. Didesniu mastu didesnis skaičius vyrų, kurių spermoje yra daugiau X chromosomų, nei vyrų, kurių spermoje yra daugiau Y chromosomų, nulemia kiekvienais metais gimusių vaikų lyčių santykį.

Sūnūs ar dukterys?

Geną sudaro dvi dalys, vadinamos aleliais, žmogaus paveldimos iš savo tėvų. Savo moksliniame darbe C. Gellatly rašo, jog tikėtina, kad vyrai turi dviejų tipų alelius, sudarančius tris galimas kombinacijas gene, kontroliuojančiame X ir Y spermos santykį.

Vyrams, kurių minėtasis genas yra pirmosios kombinacijos, vadinamos mm, daugiau gaminasi Y spermos, todėl jie susilaukia daugiau sūnų. Antroji geno kombinacija yra mf, ir tuomet X ir Y spermos kiekis yra apylygis, todėl tokiems vyrams yra apylygė tikimybė susilaukti sūnų ir dukterų, o trečioji kombinacija yra ff, ir tokie vyrai susilaukia daugiau dukrų.

„Genas, paveldėtas iš abiejų tėvų, lemia tai, kad kai kurie vyrai susilaukia daugiau sūnų, o kiti – daugiau dukterų. Jis gali paaiškinti, kodėl konkrečioje populiacijoje vyrų ir moterų skaičius yra beveik apylygis. Jeigu, pavyzdžiui, populiacijoje yra per daug vyrų, moterims lengviau bus susirasti partnerį, todėl vyrai, susilaukę daugiau dukterų, perduos palikuonims daugiau savo genų, dėl ko daugiau moterų gims vėlesnėse kartose“, – teigia C. Gellatly.

Daugiau berniukų gimsta po karų

Daugelyje šalių, kurios dalyvavo Pasauliniuose karuose, po jų buvo pastebėta, kad gimdavo gerokai daugiau berniukų. Pirmaisiais metais po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinėje Karalystėje kiekvienam šimtui mergaičių gimdavo papildomai du berniukai, lyginant su metais prieš prasidedant karui. C. Gellatly tyrime apibūdintas genas galėtų tai paaiškinti.

Kadangi vyrams, turintiems daugiau sūnų, buvo didesnė tikimybė sulaukti iš karo grįžusio bent vieno sūnaus, taip pat būdavo didesnė tikimybė, kad tas grįžęs sūnus susilauks berniukų, nes tokią tendenciją paveldėjo iš savo tėvo.

O vyrai, turintys daugiau mergaičių, galėjo netekti savo vienintelio sūnaus kare, o tas sūnus veikiausiai būtų susilaukęs daugiau mergaičių. Tai paaiškina, kodėl karą išgyvenusiems vyrams buvo didesnė tikimybė susilaukti vyriškos lyties palikuonių, dėl ko ir buvo pastebėtas berniukų gimstamumo padidėjimas.

Daugumoje šalių, kuriose yra pakankamai daug istorinių duomenų, gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose šiuo metu šimtui mergaičių gimsta maždaug 105 berniukai.

Tačiau taip pat turima duomenų, kad daugiau berniukų miršta vaikystėje, nesulaukę vaisingo amžiaus, kad galėtų susilaukti vaikų. Taigi lygiai taip pat, kaip tas genas lemia didesnį berniukų gimstamumą po karų, taip jis, tikėtina, lemia ir didesnį berniukų gimstamumą kiekvienais metais.