Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Levandomis vis dažniau puošiamos namų prieigos, jomis kvepia ir vonios burbulai, ir skalbinių minkštiklis, bet kodėl šio kvapo niekada nėra tekę užuosti ligoninėje arba poliklinikoje? Apie tai, ką į šį klausimą atsako mokslas, rašoma svetainėje sciencedaily.com. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Žurnale „Frontiers in Behavioral Neuroscience“ paskelbtas tyrimas atskleidė šį tą naujo: pasirodo, kad linalolis – viena iš levandų eterinio aliejaus sudedamųjų dalių – raminamuoju poveikiu pasižymi tada, kai yra uodžiamas, o ne absorbuojamas plaučiuose. Pasak tyrėjų, linalolis galėtų padėti pacientams lengviau įveikti nerimą ir stresą prieš gulantis ant operacinio stalo. Kvepia ir ramina„Liaudies medicinoje nuo seno tikima, kad iš augalų išgautos kvapiosios medžiagos gali padėti lengviau įveikti nerimą“, – sako tyrimo bendraautoris, Kagošimos universiteto (Japonija) profesorius dr. Hideki Kashiwadani. Moderniojoje medicinoje kvapiųjų „vaistų“ naudoti nepriimta, nors poreikio ieškoti saugesnio pakaitalo įprastai skiriamiems raminamiesiems vaistams – benzodiazepinams – yra. Raminamasis linalolio, levandų ekstraktuose esančio natūralaus kvapiojo alkoholio, poveikis jau patvirtintas daugybe tyrimų. „Vis dėlto tai, kur šį linalolio poveikį būtų galima pritaikyti, minėtuose tyrimuose neanalizuota“, – pastebi H. Kashiwadani. Anksčiau buvo įprasta manyti, kad per kvėpavimo takus į kraujotakos sistemą patekęs linalolis tiesiogiai veikia smegenų ląstelių receptorius, kurie yra ir jau minėtų benzodiazepinų poveikio objektas. Tačiau, norint žengti esminį žingsnį linalolio pritaikymo įprastinėje medicinoje link, labai svarbu išsiaiškinti tikrąjį jo raminamojo veikimo mechanizmą, rašoma straipsnyje. Poveikį jaučia tie, kurie geba užuostiSiekdami sužinoti, ar atsipalaiduoti žmogų paskatina būtent linalolio kvapiosios savybės, stimuliuodamos nosyje esančius uodžiamuosius neuronus, H. Kashiwadani su kolegomis tyrėjais atliko bandymus su pelėmis. „Kad galėtume įvertinti raminamąjį linalolio poveikį, stebėjome, kaip elgiasi linalolio kvapo veikiamos pelės, – aiškina H. Kashiwadani. – Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, nustatėme, kad sveikas peles linalolio kvapas veikia raminamai. Įtakos jų judėjimui tai neturi.“ O štai tiek benzodiazepinai, tiek linalolio injekcijos judėjimui įtakos turi – jų poveikis šiuo požiūriu panašus kaip alkoholio. Tyrėjai atkreipia dėmesį į dar vieną labai svarbų dalyką, kurį jiems pavyko išsiaiškinti atliekant tyrimą su pelėmis: pastebėta, kad anosmiškos pelės (tos, kurioms panaikintas gebėjimas užuosti) raminamojo linalolio poveikio nejaučia. Tai, pasak jų, leidžia daryti prielaidą, kad raminamąjį poveikį sveikoms pelėms sukelia būtent linalolio kvapas. „Apibendrinus gautus rezultatus matyti, kad tiesioginio poveikio GABAA receptoriams linalolis nedaro, priešingai negu benzodiazepinai, – aiškina H. Kashiwadani. – Raminamąjį poveikį jis sukelia aktyvuodamas nosyje esančius uodžiamuosius neuronus.“ „Vienaip ar kitaip, šios išvados mus priartina prie galimybės linalolį taikyti klinikiniais tikslais siekiant malšinti nerimą, pavyzdžiui, prieš operacijas“, – sako tyrėjas. Linalolis, jo įsitikinimu, galėtų būti taikomas siekiant nuraminti pacientus prieš narkozę, be to, tai galėtų būti saugi alternatyva tiems pacientams, kuriems tablečių ar žvakučių pavidalo raminamieji vaistai tinka ne visada, pavyzdžiui, kūdikiams arba senoliams. |