Gydytoja išsamiai apie dantų pastas: ką apie jas nutyli gamintoja, ką tai reiškia, kad jose yra aukso ar deimantų

Reikia pripažinti, kad rinkoje tikrai daug komercijos ir konkurencijos, sako Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Kariesiologijos ir endodontijos poskyrio vadovė, gydytoja Rūta Bendinskaitė. „Iš vienos pusės, tai nėra blogai, nes laimi vartotojas.

Iš kitos pusės, vartotojas dažniausiai skuba ir susiorientuoti toje gausoje gali būti labai sunku“, – kalba ji.

Ar dantų pastos gamintojai mums meluoja? „Sakydami, kad ši dantų pasta geriausia, nes atlieka kokią nors funkciją, o kita dėl to, kad ten ko nors įdėta, negaliu sakyti, kad meluoja, bet galbūt pervertina“, – tikina R. Bendinskaitė.

Specialistė pateikia pavyzdį. Jei gamintojas į dantų pastą įdeda šalavijo ekstrakto ir teigia, jog toks gaminys nuramins dantenų uždegimą, jis tepasako dalį tiesos. „Jei dantys bus valomi atsainiai arba juose bus akmenų, jie nenuvalyti profesionaliai, tai tikrai jokio dantenų uždegimo pasta nenuramins“, – aiškina pašnekovė.

Pasta su auksu dantų žvilgančių nepadaro

Kad gaminį galėtume vadinti dantų pasta, joje turi būti: plaunančių, abrazyvių medžiagų, glicerino arba sorbitolio, padedančių pastai neišdžiūti, taip pat dedama tirštiklio, o gaivų kvapą suteikia įvairūs priedai, pavyzdžiui, eteriniai aliejai – dantų pastos sudėtį atskleidžia „BIOK laboratorijos“ naujų produktų specialistė Ieva Kižytė. Tačiau tai – bazinė sudėtis, papildomai gamintojai deda įvairių ingredientų, siekdami norimo efekto.

Lietuviškos dantų pastos kūrėja Jolanta Banienė skuba nuraminti – į pastą dedami priedai, suteikiantys saldų skonį, ėduonies nesukelia, priešingai – gali būti labai naudingi.

„Žmonės kartais sako – jei su cukrumi, tai kažkas negerai. Tačiau ksilitolis – labai gera medžiaga, natūralus beržų cukrus, neleidžiantis vystytis bakterijoms, padedantis saugoti sveikus dantis“, – aiškina ji.

O kam į dantų pastą dedami ingredientai, naudojami gaminant buitinę chemiją, pavyzdžiui, SLS (sodium laureth sulfate)? Anot specialistės J. Banienės, ši medžiaga dedama tam, kad dantų pasta putotų ir skuba pridurti – žmonės klaidingai galvoja, kad kuo labiau putoja, tuo geriau išvalomi dantys. Esą tai – tik žmonių įsitikinimas.

Gamintojai teigia, kad SLS efektyviau nuvalo apnašas. Nors šios medžiagos koncentracija ribojama, J. Banienė nėra tokia optimistiška – anot jos, jautresniems žmonėms SLS gali sukelti alergiją, nemalonų pojūtį.

Kalbėdama apie dantų pastos kainą, gydytoja R. Bendinskaitė dalijasi įdomiais faktais – yra pastų su 24 karatais aukso, 1 karato deimantu. Tačiau, pasak jos, tai tik nusiteikimas, kad valant dantis su pasta ne už 1, o už 100 eurų jie bus sveikesni. Be to, didžioji dalis ingredientų dantų pastoje už eurą bus tie patys.

Fluoru galima ir apsinuodyti

Kuo ekologiška dantų pasta skiriasi nuo įprastos? Atsakymas paprastas – ekologiškoje dantų pastoje naudojami augaliniai ekstraktai auginami ekologiniuose ūkiuose, teigia I. Kižytė.

„Noriu tikėti, kad ten dedamos ekologiškos medžiagos, bet jei pažiūrėtume į ingredientus, jie labai panašūs. Vienur neįdėta fluoro, kitur SLS, parabenų, tačiau įdėta kitokių konservantų, kitaip dantų pastos galiojimo laikas būtų trumpesnis“, – sako R. Bendinskaitė.

Fluoras – ar jis būtinas? Šis klausimas kelia aršias diskusijas ir tarp ekspertų, ir tarp vartotojų. Gamintojai vadovaujasi rimtais tyrimais ir tikina – ši medžiaga efektyviai kovoja su ėduonimi, tačiau vaikų dantų pastoje fluoro turėtų būti mažiau, nes jų dantys jautresni. „Fluoras – toks ingredientas, jei jo yra, kiek reikia, tai padeda, o jei per daug, tai kenkia“, – pastebi J. Banienė.

Be to, pastos su fluoru reikia ne visiems. Kartu su vandeniu fluoro gauna pajūrio gyventojai, taip pat šios medžiagos gauname, jei valgome daug jūros gėrybių, špinatų, kopūstų.

„Fluoras iš tikrųjų yra toksiškas elementas, juo galima ir nusinuodyti, bet reikia turbūt kibiro. Apsinuodyti vaikas, sveriantis 10 kg, gali, jei suvalgys visą tūbelę dantų pastos suaugusiems su didele fluoro koncentracija, bet tai neįmanoma, nes dantų pasta tikrai neskani“, – pasakoja R. Bendinskaitė.

Specialistė, kalbėdama apie vaikus, taip pat pabrėžia, kad dantų pasta mažiesiems neturėtų būti antimikrobinė, stipraus skonio, labai abrazyvi. Be to, vaikui iki dvejų metų tereikia dantų pasta suvilgyti dantų šepetėlio šerelius, o suaugusiam žmogui užtenka žirnio dydžio kiekio.

Ar dantų pastos ženklinimas tikrai ką nors reiškia?

Kad ir kaip norėtų rinkodaros specialistai, dantų skalavimo skystis dantų pastos nepakeis, tikina Goštauto odontologijos klinikos burnos higienistė Ula Česnakavičiūtė.

„Alkoholis, esantis burnos skalavimo skystyje, dažnai kenkia dantenoms, jas žaloja, taip pat sausina gleivinę. Tad jo vartoti nevertėtų“, – tikina pašnekovė. Tiesa, šis skystis galėtų padėti išrovus dantį arba atlikus burnos higieną, kai dantenos šiek tiek kraujuoja, priduria ji.

Specialistai taip pat neigia, kad dantų pastos tūbelių ženklinimas spalvomis kažką reiškia. „Tai yra visiškas atsitiktinumas. Tiesiog mechanizmai turi atpažinti, kur nukirsti tūbelę“, – aiškina R. Bendinskaitė. Specialistai kritiškai žiūri ir į liaudiškas priemones dantims valyti. Pasak jų, balinant dantis, pavyzdžiui, sodos ir citrinos sulčių mišiniu, išeina priešingas rezultatas, nes ilgainiui dantys gali ir patamsėti, juk citrina – tai rūgštis.

Žmonės dantis valosi vos 30 sekundžių

Dantų pasta negydo, verdiktą taria gydytoja R. Bendinskaitė. „Tačiau turi gydomųjų medžiagų, kurios ilgainiui gali pagerinti dantų būklę“, – priduria ji.

Specialistai primena, kad ir kokia pasta būtų, dantis būtina valyti dukart per dieną po dvi minutes, taip pat jų nezulinti bet kaip. „Faktiškai žmonės dantis valosi 30 sekundžių, o jiems atrodo, kad praėjo 2 minutės. Nereikia ir perdėtai valyti, kartais galima ir dar labiau pažeisti dantis“, – pažymi U. Česnakavičiūtė.

Kokią dantų pastą rinktis, R. Bendinskaitė pataria klausti savo gydytojo: „Jis mato, kokia dantų būklė. Visagalis internetas gali patarti labai neteisingai, gali ir teisingai, tačiau tik žinodamas savo dantų būklę galėsi rinktis.“