Didžiausia klaida - „pasveikti per vieną dieną“: kodėl susergame gripu ar peršalimu ir kodėl nepavyks greitai pasveikti

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis arba peršalimu pastarąją savaitę didėja. Perpildytų poliklinikų ir net privačių klinikų gydytojai vieningai kartoja tą pačią žinią – kiekvienas turi galimybę išsigelbėti nuo kelioms dienoms į patalą paguldančio peršalimo.

Endobiogenikos metodus taikanti šeimos gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė įspėja nenumoti ranka į imuniteto stiprinimą, o biomedicinos mokslų daktarė Nijolė Savickienė rekomenduoja peršalimo virusus atbaidyti natūraliomis priemonėmis ir sveikatai palankiausiais augaliniais preparatais.

„Mūsų organizmas turi prisitaikyti prie kiekvieno staigaus orų pasikeitimo. Tai yra stresinis faktorius, reikalaujantis iš organizmo daug daugiau jėgų ir aiškiai parodantis, kiek stiprus mūsų imunitetas. Organizmui neatlaikius permainų, pirmoji iš užklumpančių ligų dažnai būna peršalimas.

Palyginti su gripu, tai lėtai besivystanti liga, kurios pagrindinių simptomų – gerklės perštėjimo, slogos, čiaudulio ar kosulio – pradžia yra laipsniška“, – sako Miesto medicinos centre dirbanti gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė ir pabrėžia, kad dabartiniai permainingi orai yra išbandymas net ir stipriausiam imunitetui.

Anot medikės, nuo ligų saugančiam imunitetui itin svarbus laikas yra kūdikystė ir vaikystė – jis formuojasi motinai maitinant kūdikį, vaikui persergant įvairiomis ligomis. Tačiau daugelis suaugusiųjų daro didelę klaidą neskirdami pakankamai dėmesio imuniteto palaikymui.

Gydytoja J. Šiupšinskaitė pabrėžia, kad dažnas jau į ligų ratą įsisukęs pacientas būna pamiršęs tris esminius imunitetą stiprinančius aspektus.

„Visavertė mityba, reguliarus pakankamas fizinis aktyvumas ir 7–9 valandos miego teigiamai veikia mus nuo ligų saugantį imunitetą. Tuo tarpu didelis emocinis ir psichologinis krūvis, ypač kai nekreipiame dėmesio į tai, ką valgome, kiek miegame ir judame, visiškai nualina organizmą – išvengti ligos jis nebeturi galimybių.

Todėl susirgus būtinas resursų atkūrimas: šio proceso metu svarbu laikytis lovos režimo, leisti organizmui natūraliai atgauti jėgas“, – stebėti savo organizmą ir jo klausytis pataria gydytoja.

Siekiant stiprinti imunitetą tiek prieš užpuolant ligoms, tiek jau pajutus pirmuosius jų simptomus, reiktų rinktis priemones, kurios nėra orientuotos į iškreiptą „pasveikti per vieną dieną“ požiūrį, pabrėžia medikai.

Nenorintiems gerti sintetinių vaistų, skirtų peršalimo sukeltiems simptomams lengvinti, kaip alternatyva siūloma fitoterapija arba gydymas augaliniais preparatais.

„Augaliniai preparatai efektyviai stiprina imunitetą ir stabdo ligas, nes augalai sintetina visą kompleksą aktyvių medžiagų. Būtent dėl jų vienas augalas veikia ne tik kaip antiseptikas, bet ir, pavyzdžiui, gerina virškinimą, šalina spazmus, mažina skausmą ir ramina.

Toks platus gydančiųjų savybių spektras tampa sunkiai įveikiamas ir bakterijoms, virusams, grybeliams“, – išskirtinį augalų naudingumą žmogaus sveikatai pabrėžia „Innovative Pharma Baltics“ mokslininkė-tyrėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė, biomedicinos mokslų daktarė Nijolė Savickienė.

Anot ekspertės, efektyviai kovoti su virusiniais susirgimais padeda daugeliui žinomi augalai. Kiekvienas turi galimybę pasirinkti, ar vartoti vaistinėje randamus šių augalų ekstraktus, arbatas bei papildus, ar patiems namuose iš savo surinktų žolelių pasigaminti nuovirą ar mišinį arbatai.

„Priešvirusiniu poveikiu pasižymi juodauogis šeivamedis, europinis alyvmedis, paprastasis saldymedis, alavijas, vaistinė medetka, ežiuolė, imbieras.

Griežtai suskirstyti ir atskirti, kurie augalai itin gerai padeda kovoti su virusais, o kurie stiprina imunitetą, yra sudėtinga. Tačiau abu šiuos tikslus tikrai padeda pasiekti preparatai iš tokių stiprių augalų kaip česnakas ar ženšenis“, – norintiems sveikatą stiprinti augaliniais preparatais pataria ekspertė Nijolė Savickienė.