Lietuvos mokslininkai kuria revoliucinę technologiją: bus galima be adatos dūrio stebėti žmogaus kraujo rodiklius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai, dirbantys drauge su įmonės „Brolis Semiconductors“ lazerių specialistais, naudodami lazerio spektroskopijos metodą sukūrė jutiklį, kuris gali būti montuojamas išmaniuosiuose laikrodžiuose ar telefonuose. Toks visiems lengvai prieinamas tyrimas ne tik leis išvengti adatų sukeliamo skausmo, bet ir sumažins krauju plintančių ligų riziką.

„Technologijos pagalba galėsime stebėti tam tikrų kraujo rodiklių pokyčius išmaniųjų programėlių pagalba. Sunegalavę savo tyrimų rezultatus galėtume persiųsti šeimos gydytojui ar ligoninės priimamojo konsultantui“, – apie naujovę kalbėjo vienas iš technologijos kūrėjų, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkas prof. Žilvinas Dambrauskas. Profesoriaus teigimu, įdiegus šią technologiją dalis kraujo tyrimų taptų labai pigūs, pacientai galėtų patys stebėti kraujo pokyčius ir juos sieti su sveikata, taip pat dalytis šia informacija su gydytojais, analizuoti dirbtinio intelekto programomis.

„Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atsirastų galimybė kurti patikimiau veikiančias insulino pompas, sportuojantiems – stebėsenos sistemas, prognozuojančias fizinio pasirengimo lygį, įspėjančias apie didesnę traumų ar ligos tikimybę“, – teigė prof. Ž.Dambrauskas. Ūminių ligų atveju naujovė leistų lengviau diagnozuoti sunkias infekcines komplikacijas ir sepsį, įvairių organų kraujotakos sutrikimus. Ilgainiui technologija būtų naudojama gydymo įstaigose, sporto klubuose, teikiant skubiąją medicinos pagalbą, taip pat atsirastų ir daugiau pritaikymo sričių.

LSMU mokslininkų ir įmonės „Brolis Semiconductors“ kuriamas jutiklis – pirmoji, viena geriausiai išplėtotų ir tiksliausiai veikiančių tokio tipo technologijų. Technologijos kūrėjai patikina, kad daugeliu atvejų ji bus tokia pat tiksli kaip ir gydymo įstaigoje invaziniu būdu atliekami kraujo tyrimai.

Ateityje planuojama tirti sveikų žmonių ir pacientų kraujo mėginius, lyginti juos su neinvaziniu būdu surinkta informacija. Tokiu būdu bus kaupiami duomenys, reikalingi „išmokyti“ mašiną tiksliai išmatuoti ir prognozuoti tam tikrus kraujo sudėties, pavyzdžiui, gliukozės koncentracijos pokyčius.

Mokslininkai jau baigia įgyvendinti techninius sprendimus, dėl kurių technologija bus mobili ir tinkama naudoti kasdienėje aplinkoje. Šiuo metu taip pat kaupiami ir apdorojami dideli informacijos kiekiai, leisiantys analizatoriui tiksliai nustatyti kraujo rodiklių pokyčius.