Mokslininkai džiūgauja: rado naują būdą kovoti su vėžiu

Šis radikalus gydymo metodas jau pasiteisino pacientams, sergantiems pažengusia ne Hodgkino limfoma, šiuo metu nebepasiduodančia tradiciniam gydymui. Šiuo metu jis bandomas kovojant su keliomis agresyviausiomis vėžio formomis, rašoma sciencealert.com.

Mokslininkai sako, jog gydymo metu gaunamas rezultatas teikia vilties: piktybiniai augliai paverčiami savotiškais vėžio vakcinos fabrikais. Toks organizmo imuninių ląstelių pažadinimas vadinamas vidine vakcinacija.

„Mount Sinai“ centro Niujorke ekspertai tokį imunizacijos metodą sugalvojo bandydami perprasi, kodėl pažadas įdarbinti kitas ląsteles žudančias T ląsteles vėžio naikinimui nepasiteisino.

Teoriškai įdarbinti baltąsias kraujo ląsteles naikinti kenkėjišką audinį, pavyzdžiui, vėžines ląsteles, atrodo labai puikus sprendimas. Tereikia jas sustiprinti chemine instrukcija, ko tiksliai reikia ieškoti, ir jos jau pasirengusios ieškoti taikinio.

Praktika kiek kitokia. Priversti T ląstelę atpažinti ir pulti vėžį nėra jau taip paprasta. Visų pirma augliai sumaniai maskuojasi, tam pasitelkdami imuninės patikros vietų slopintojus. Pastarieji – specialios žymės ląstelių membranoje, suklaidinančios žmogaus imuninę sistemą, kad ši manytų, jog tai paprasta sveika ląstelė, gyvenanti savo gyvenimą.

Imuninės patikros vietų slopinimo imunoterapija apie minėtąsias žymes informuoja T ląsteles ir jos tiksliai žino, kokį darbą turi atlikti. Deja, toks metodas veiksmingas toli gražu ne visoms vėžio rūšims. Nepagydomas kraujo vėžys, dar vadinamas ne Hodkingo limfoma, yra būtent toks pavyzdys. Daugeliu aspektų jis būtų tiesiog idealus kandidatas T ląstelių terapijai. Deja, T ląstelės praktiškai negali atpažinti konkretaus kraujo vėžio.

Norėdami kuo įmanoma geriau perprasti šį metodą, „Mount Sinai“ mokslininkai aiškinosi, kaip imuninės ląstelės laboratorijos sąlygomis gali būti išmokytos atpažinti ne Hodkingo limfomą, ir kaip procesą perkelti į žmogaus organizmą.

Skirtingų sąlygų nulemtas skirtumas leido padaryti išvadą, jog T ląstelėms paprasčiausiai reikia pagalbos – padėti ląstelėms žudikėms atpažinti savo taikinius, o tai įmanoma tik pasitelkus reikiamus stimuliatorius.

Vienas stimuliantas reikalingas į auglį prisikviesti ląstelių kovotojų. Kitas stimuliantas priverčia tas ląsteles imtis veiksmų, skatindamas išoriškai išreikšti cheminių signalų (dar vadinamų antigenais) – tai kažkas panašaus į plakatus su užrašu „Ieškomas“. Tarsi instrukcija imuninei sistemai, ko tiksliai reikia ieškoti ir ką pulti.

Vietinės radioterapijos perkelti į auglį, šie du stimuliantai gali vėžinių ląstelių auginą paversti savotiška vėžinių ląstelių žudikų agentūra.

Terapija buvo išbandyta su 11 pažengusia ne Hodkingo limfomos stadija sergančių pacientų. Tai gera žinia ne tik limfoma sergantiems pacientams. Jeigu šis metodas pasiteisins, vilties atsiras sergantiems ne tik limfoma, bet ir kitomis vėžio formomis.

„Tokia vakcina gali pasiteisinti kovojant su įvairiomis vėžio rūšimis. Šis metodas gali prisidėti ir prie kitų imunoterapijų, pavyzdžiui, imuninės patikros vietų slopintojų, sėkmės“, – teigia „Mount Sinai“ limfomos imunoterapijos programos vadovas Joshua Brody‘is.

Be to, buvo atliktas išsamus tyrimas su pelėmis. Paaiškėjo, jog onkologine liga sergantiems graužikams padėjo imuninės patikros vietų slopintojai, bet tik tuo atveju, kai šis gydymo metodas buvo papildytas minėtuoju vakcinavimo metodu. Tiesą sakant, ši kombinacija dvigubai padidino pelių vėžio remisiją – nuo 40 iki maždaug 80 proc.

Šiuo metu šis potencialai veiksmingai dvigubo efektyvumo gydymo metodas kliniškai analizuojamas atliekant tyrimus su limfoma, krūties, galvos ir kaklo vėžiu sergančiais pacientais. Tyrimai, susiję išskirtinai tik su vakcina, kol kas atliekami tik su asmenimis, sergančiais kepenų ir kiaušidžių vėžiu.

Ekspertai sako, kad teks nueiti labai ilgą kelią, kol šį gydymo metodą bus galima įtraukti į ginklų prieš vėžį arsenalą, tačiau jie nusiteikę optimistiškai.