Ar tiesa, kad aklieji turi aštresnę klausą? Mokslininkai pagaliau išsiaiškino tiesą

Klausimas gali pasirodyti kiek keistokas - juk patys aklieji teigia, kad jų klausa ir kiti pojūčiai yra jautresni. Tačiau mokslininkams įdomūs objektyvūs pokyčiai, o ne tik subjektyvi patirtis. Kai vieno iš pojūčių nebelieka, žmogus automatiškai didesnį dėmesį skiria kitiems. Juk jei dabar skaitydami šį straipsnį susikoncentruosite į tai, ką girdite, taip pat pastebėsite daugiau detalių, bet tai nieko nepasakys apie jūsų klausos jautrumą.

Dabar Vašingtono universiteto mokslininkai nusprendė visą tai išsiaiškinti. Tyrimui jie atrinko keletą žmonių, kurie apako labai anksti arba gimė akli. Kontrolinę grupę sudarė sveiki žmonės su vidutinišku regėjimu. Tyrimo dalyviai turėjo gultis į magnetinio rezonanso aparatą, kuris stebėjo aktyvumą už klausą atsakingame smilkininės skilties regione. Tuomet mokslininkai grojo įvairių tonų garsus.

Už klausą atsakingi smegenų regionai buvo praktiškai vienodi tiek aklųjų, tiek matančiųjų grupėse. Tačiau mokslininkai atskleidė, kad aklųjų smegenys garsą apdoroja kitaip. Pasirodo, žmonių, kurie regėjimo neteko pakankamai anksti, smegenys gali lengviau atskirti aukštesnio ir žemesnio dažnio garsus. Pavyzdžiui, du artimi tonai dažnam matančiajam atrodo vienodi, o daugelis aklųjų gali nesunkiai pasakyti, kuris yra aukštesnio, o kuris - žemesnio dažnio.

Į šį tyrimą buvo įtraukta nedaug žmonių, todėl platesnių išvadų mokslininkai dar nenori daryti. Tačiau panašu, kad aklieji ne tik turi susikoncentruoti į kitus pojūčius - jų smegenys įvyksta ir fiziologiniai pokyčiai. Mokslininkai neabejoja, kad jie yra pastebimesni tų žmonių smegenyse, kurie regėjimo neteko anksti arba gimė akli. Kitaip tariant, regėjimo vėliau netekęs žmogus greičiausiai nepastebės realaus klausos paaštrėjimo, nes smegenys jau bus išsivysčiusios.

Mokslininkai nori ir toliau tirti šią temą. Dabar jie rengiasi tyrimams, kuriais bandys išsiaiškinti, kaip keičias trumpam apakusių žmonių garsų suvokimas.