Sviestas – puikus vitaminų šaltinis, tačiau daugelis valgydami daro nedovanotiną klaidą

DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Puikus vitaminų šaltinis

Pasak prof. R. Stuko, sviestas – puikus vitaminų šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad iš esmės šis produktas – riebalai.

„Sviestas tikrai labai geras riebaluose tirpių vitaminų šaltinis. Čia mes randame ir vitamino D, kurio trūksta beveik visiems Lietuvos gyventojams, ir vitamino A, ir vitamino E. Tai biologiškai vertingas produktas. Aišku, reikia nepamiršti, kad sviestas yra riebalai“, – sako profesorius.

– Tiksliau, gyvūninės kilmės riebalai. Jeigu mes pasižiūrėtume į sveikos mitybos pasirinkimo piramidę, pamatytume juos viršūnėje. Tai reiškia, kad valgyti juos mes galime ir turime, tik reikėtų valgyti mažai.“

Klaida, kurią daro beveik visi

Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad 41 proc. žmonių sviestą tepa ant duonos – tiek pat procentų gyventojų pusryčiams valgo sumuštinius. Sviestas dažnai naudojamas sumuštinių gamyboje, tačiau daugelis jį tepa neteisingai.

„Viena iš klaidų, kurią daro daugelis gyventojų, ant duonos jie tepa per storą sluoksnį sviesto, – sako prof. R. Stukas. – Yra žmonių, kurie išima sviestą iš šaldytuvo. Jis ne visada gerai tepasi, nes būna sustingęs. Tada sviestą pjausto ir dideliais gabalais sudeda ant duonos, o tokį sumuštinį, su gana dideliu sviesto kiekiu, suvalgo.“

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, ant duonos sviesto tepti reikėtų nedaug.

„Sviesto tepti reikia tiek, kad jį paskleidus, užsipildytų duonos akutės. Perteklių mes turime nubraukti peiliu. Būtų gerai, kad užteptumėme labai plonai – taip, kad matytumėme duonos paviršių“, – teigia profesorius.

Lydytas sviestas – puikus riebalų pasirinkimas kepimui

Šiomis dienomis parduotuvėse galime išvysti lydyto sviesto (ghee). Tai sviestas, turintis daug naudingų savybių. Pasak prof. R. Stuko, geriausias jis – kepimui.

„Paprastas sviestas savo sudėtyje turi gana didelį sočiųjų riebalų rūgščių kiekį. Jų ten yra maždaug 92 proc. Tos rūgštys didina širdies kraujagyslių sistemos ligų, sklerozės riziką. Tokiu atveju, jeigu jų suvartojama daug. Bet jos mums irgi reikalingos, – tikina profesorius R. Stukas.

– Vienas sočiųjų riebalų rūgščių privalumų – jos greitai nesioksiduoja. Jeigu mes kepimui naudosime sviestą „ghee“, kuriame tos rūgštys išgrynintos ir jų yra beveik 100 proc., kepant jos nesioksiduos, nesusidarys peroksidai, kurie yra kancerogeninės medžiagos ir taip mes išvengsime rizikos. Rizika galėtų kilti, jeigu kepimui naudotume aliejų. Jo sudėtyje yra daug polisočiųjų riebalų rūgščių, kurios oksiduojasi. Sviestas „ghee“ šiuo atveju leidžia išvengti peroksidų susidarymo rizikos, tuo pačiu ir vėžio rizikos.“