Suskaičiavo, kiek kasmet nuo alkoholio miršta Lietuvoje: jei situacija negerės, laukia dar griežtesnės priemonės

Jis Seime pristatė pernai vykdyto tyrimo „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas“ rezultatus.

M. Štemelėkas akcentuoja, kad Lietuvoje iki 2007 metų alkoholio vartojimas ir dėl alkoholio sukeltų priežasčių mirtingumas tik didėjo, tais metais buvo pats pikas – 1700 mirčių vien dėl alkoholio sąlygojamų priežasčių (alkoholinė kepenų liga, mirtys nuo apsinuodijimo, alkoholinės kardiomiopatijos ir pan., iš viso apie 12 diagnozių). Mirtingumas dėl alkoholio sukeltų priežasčių tais metais siekė 10 proc.

M. Štelemėkas primena, kad 2007 metais Lietuvoje įvesta ne viena priemonė siekiant šią statistiką mažinti – alkoholio prekybos apribojimas, alkoholio akcizo didinimas, reklamos apribojimas ir kt. Nuo tų metų statiškai matomas alkoholio vartojimo ir mirčių dėl alkoholio vartojimo mažėjimas.

„2015-2016 metais matome jau apie 700 atvejų. Per dešimtmetį sumažėjo kone per pusę ir tai yra tikrai įspūdingas rodiklis“, – sakė M. Štelemėkas.

Naujausias rodiklis – alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys (su alkoholiu tiesiogiai susijusios ligos, netiesiogiai susijusios ligos ir dėl alkoholio įvykę nelaimingi atsitikimai) galėtų būti siejamos su 7,58 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje 2015 ir 2016 m., o tai sudaro apie 3100 mirčių per metus.

Analizėje matomi didžiuliai mirtingumo skirtumai tarp lyčių. Daugiau nei 12,5 proc. (2,5 tūkst. kasmet) vyrų mirčių gali būti siejama su alkoholio vartojimu, tuo tarpu moterų – 2,77 proc. Alkoholio vartojimas kasmet sąlygoja 32 tūkst. prarastų potencialaus gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių.

„Jei Lietuvoje virš 40 tūkst. kasmet turime mirčių dėl bet kokių priežasčių tai apie 3100 mirčių vidutiniškai kasmet galėtumėme priskirti alkoholio sukeliamai naštai, – sakė LSMU docentas.

Dažnai tokiuose alkoholio žalos vertinimo tyrimuose šie skaičiavimai yra minimalistiniai. Konservatyviai yra taikomos prielaidos, kad nebūtų pervertinama ta žala ir geriau turėti mažą skaičių negu dirbtinai tai išpūsti. Tas procentas gali laviruoti, priklausomai nuo metų.“

Minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis.

„Pasižiūrint, kur buvo Lietuvoje buvo reikšmingiausiai įdiegti alkoholio kontrolės politikos elementai arba, kur buvo reikšmingiausias liberalizavimas, siejamas su alkoholio vartojimu, mes matome labai aiškią įtaką, – sako M. Štelemėkas.

– Jeigu kažką gerai darėme, žiūrint iš mokslinės perspektyvos, ir įrodymais grįstų alkoholio kontrolės priemonių, mes turime labai spartų pagerėjimą, ypatingai nuo 2007 metų. 2008 metai buvo paskelbti blaivybės metais, visas mokslu pagrįstų priemonių paketas buvo diegtas ir tas davė didžiausią lūžį. Nuo to laiko praktiškai mes turime situacijos pagerėjimą. Tos priemonės pastumia dar papildomai link situacijos gerėjimo. Užsienio organizacijos pradeda matyti ir vertinti tą Lietuvos pasiekimą. Lietuva pradedama pristatinėti ne kaip blogasis, o kaip gerasis pavyzdys, kad yra padarytas didžiulis proveržis.“

Pasak M. Štelemėko, Lietuva per pastaruosius 10 metų padarė labai daug: reikšmingai sumažėjo ne tik alkoholio vartojimas, bet ir žalos patyrimas. Be to, pastebi jis, jau 2016-2017 metais matomas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimas beveik metais. Pasak jo, tai yra įspūdingas pasiekimas.

Visgi, LSMU atstovas sako, nors rezultatai ir džiuginantys, lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, dar tikrai yra kur pasitempti.

M. Štelemėkas sako, kad dar vertinti dabartinės valdžios priemonių, kurios buvo įvestos 2016-2017 metais, efektyvumą yra per anksti. Visgi, pastebi jis, vertinant ankstesnius rezultatus, tendencingai pagerėjimas turėtų dar labiau matytis.

Alkoholio vartojimo mažinimo intervencijos, grįstos mokslu ir nukreiptos į bendrąją populiaciją, padėtų sumažinti alkoholio vartojimo neigiamą poveikį sveikatai, šalies ekonomikai ir bendrai socialinei gerovei. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose ir šiame tyrimuose įvertinta alkoholio vartojimo sąlygota socialinė ir ekonominė žala yra ženkliai didesnė tarp vyrų, prasminga didesnį dėmesį skirti į vyrus nukreiptoms intervencijoms, rašoma tyrime.

Alkoholis yra siejamas su daugiau kaip 51 liga arba mirties priežastimi.

Tyrimą vykdė jungtinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir partnerių Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Tyrimas finansuotas Sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, atliktas 2018 metais.

Tyrimą galite rasti čia.