Vaistažolė, kuri išspręs 99 problemas, bet tik su sąlyga, jei tinkamai paruošite

Jonažolė – vaistas nuo 99 ligų, sakydavo liaudies medicina. Ją jau greitai bus galima pradėti rinkti ir vartoti, tačiau netinkamai paruošta naudos duos nedaug.

Galima valgyti žalią, gerti arbatą, trinti į miltus

„Jonažolė yra labai geras augalas, kuris padeda nervų sistemai. Kai „nelaiko“ nervai, prasta nuotaika, sunku kažką pradėti, viskas negerai – ji labai padės. Jei kartu pridėtume ir gaurometį, būtų dar naudingiau. Tačiau ir pati viena jonažolė tonizuoja, todėl tinkama ryte vietoje kavos, taip pat gerina kraujospūdį. Vis dėlto jos nepatartina vartoti vėlai vakare ar naktį, nes norėsis ne miegoti, o eiti šokti“, – pasakojo žolininkas Marius Lasinskas.

Geriausiai šis augalas veikia tada, kai būna sukramtytas, gali būti išdžiovintas ir sutrintas į miltelius užsigeriant vandeniu, taip pat papildų pavidalu. Vis dėlto, jei jonažolė vartojama užpilta ir geriama kaip arbata, praras dalį savo savybių, nes jos veiklioji medžiaga netirpi vandenyje.

„Tokiu atveju bus išgertas vanduo, o visos gėrybės liks nuosėdose. Jos dažniausiai išmetamos į šiukšlių dėžę ir tai yra didelė klaida. Todėl išgėrus arbatą reikia sukramtyti jonažolių nuosėdas. Taip pat galima valgyti šviežią augalą ar įdėti į žaliąjį kokteilį“, – patarė M. Lasinskas.

Pasak žolininko, nuo seniausių laikų buvo sakoma, kad jonažolė – vaistas nuo 99 ligų. Galbūt taip buvo manoma todėl, kad nuraminus nervus išsisprendžia ir daug kitų ligų. Nors iš tiesų, ji svarbi ne tik nervams, bet ir visam organizmui: kraujospūdžiui, kepenų veiklai, nuotaikos gerinimui.

„Jonažolės skonis nėra labai bjaurus, nors ir šiek tiek kartokas. Šiais laikais labai bijome bet kokio kartumo, visi nori pyragėlių ir šokolado. Bet gyvenime reikia ir to kartumo, jo reikia kepenims ir visam organizmui, tai šiek tiek padeda išvaryti parazitus, atsiradusius nuo patogaus gyvenimo valgant saldumynus“, – sakė žolininkas.

Intensyviai ir ilgesnį laiką vartojant jonažolę ar jos papildus, reikia vengti būti saulės šviesoje.

„Jei išgėrei arbatą, bet nesukramtei nuosėdų, gali eiti ir degintis saulėje. Bet jei yra geriami jonažolių papildai, jos kramtomos ar kitu būdu vartojamos, gali atsirasti jautrumas saulei, būtent dėl to nerekomenduojama degintis. Žinoma, nuo kapsulės ar vieno lapelio tikrai nieko neatsitiks, bet jei augalas ar preparatai yra vartojami ilgesnį laiką, pabuvus saulėje gali išberti, oda pasidaryti jautri. Gali ir nieko neatsitikti, taip dažniausiai būna tiems, kurie yra jautresni ar alergiški, bet perspėti visada reikia“, – kalbėjo M. Lasinskas.

Vartoti galima ne visiems

Nors žolelės iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepavojingas vaistas, saugotis ir turėti apie jonažolę žinių tikrai reikėtų. Žolininkas sako, kad rusų kalba apie šį augalą sakoma, jos jis ir žvėrį gali užmušti. Jei ožka ar avis prisikimštų pilną pilvą jonažolių, tikriausiai pakratytų kojas.

„Mano rekomendacija, jei ji vartojama sureguliuoti kokiai nors problemai, vartoti 7 dienas, tada pasidaryti 3 dienų pertrauką, tada vėl taip pat. Po mėnesio padaryti kelių savaičių pertrauką. Dienos norma yra 5 gramai suaugusiam žmogui, vaikams reikėtų mažiau. Šalinant problemą ją galima gerti pakankamai ilgai. Buvo, jog žmogus man skundėsi, kad dvi dienas gėrė ir nieko nepadėjo, nors sirgo 22 metus“, – sakė žolininkas.

Taigi, sprendžiant sveikatos problemas, ją vartoti reikėtų bent metus, bet būtina nepamiršti daryti pertraukas. Pavyzdžiui, vartoti vėlyvą vasarą, o po to pavasarį. Pasak M. Lasinkso, kartais būna ir taip, kad reikia gerti be pertraukų, tačiau tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju. Svarbiausia, klausyti savo organizmo, nes kiekvienas atvejis – individualus.

Nesilaikant vartojimo rekomendacijų ir savivaliaujant, galima prisidaryti ir nemažai žalos. Svarbu žinoti, ar jonažolė suderinama su kitais vaistais. Jei vartojami antibiotikai ar antidepresantai, būtina paskaičiuoti dozes, nes jonažolė gali keisti vaistų koncentracijas ir suveikti ne taip, kaip tikimasi.

Tiems, kas turi aukštą kraujospūdį, prie šio augalo reikėtų save pripratinti, vartoti po pusę šaukštelio pirmoje dienos pusėje, tik ne vakare.

Augalo tipų yra keli, bet dažniausiai renkama paprastoji jonažolė. Ieškomi lapeliai, kuriuos pakėlus prieš šviesą matytųsi tarsi skylutės, lapelis atrodytų kaip subadytas, nors iš tiesų skylučių ten nėra. Patrinta tarp pirštų, jonažolė išskiria burokėlių spalvos sultis. Jei taip yra, radote tikrai tinkamą augalą.

Paklaustas, ar tiesa, jog visas žoleles reikia surinkti iki Joninių, nes vėliau jos bus neveiksmingos, Marius Lasinskas sakė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.

„Jei ir toliau bus taip šilta, jonažolei nereikės sulaukti net Joninių. Joninių metu yra daugiausiai vaistažolių, be to, jos turi sukaupusios daugiausiai naudingų medžiagų. Vis dėlto, kad absoliučiai visi augalai renkami būtent iki Joninių, nesutikčiau. Aš ir žiemą renku amalą, be to, yra augalų, kurie renkami rudenį, pavasarį. Nors didesnė dalis vaistažolių renkamos Joninių metu“, – kalbėjo žolininkas.

Vaistažolės dažniausiai renkamos žydėjimo pradžioje ar prieš pat žydėjimą. Iki žydėjimo dažniausiai renkami lapai, bet jonažolės renkamos tik pražydėjusios ar žydinčios. Pradėjus vysti, tampa žymiai mažiau veiksminga.