Kauno klinikų onkologė chemoterapeutė įvardija vėžio atsiradimo priežastis, pataria, kaip jų išvengti ir pateikia 5 žingsnius, kaip išvengti šio baisaus susirgimo

Vėžio atsiradimo priežastys

1. Rūkymas užima pirmą vietą kancerogenų sąraše (kancerogenas – medžiaga, sukelianti ar paskatinanti vėžinių darinių formavimąsi organizme).

2. Mityba ir antsvoris – jūsų priešai yra gliukozė, fruktozė, balti miltai, cukrus, makaronai, krakmolas, balti ryžiai, įvairūs dribsniai, gaivieji gėrimai, duona, batonas, tortai, bandelės, saldainiai ir t. t. Ką jau kalbėti apie maisto priedus, tokius kaip konservantai, stabilizatoriai, skonio stiprikliai...

Per mažai vartojama augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių produktų. Per gausus blogųjų transriebalų vartojimas ir didelis maisto kiekis, lemiantis nutukimą. Smarkiai apkeptas maistas, pakartotinai naudojami riebalai kepti.

3. Fizinio aktyvumo stoka – kalorijų perteklius, pasyvus gyvenimo būdas lėtina žarnyno peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina gebėjimą susidoroti su emociniu stresu.

4. Aplinkos užterštumas (oro, vandens, maisto) siejamas su 1–5 proc. kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų išsivystymu.

5. Infekcijos: skrandžio bakterija Helicobacter pylori (randama pas sergančius lėtiniu gastritu ir skrandžio opa), virusai – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir hepatitas B arba C, taip pat keletas kitų infekcijų.

6. Statybinės medžiagos: asbestas, stiklo ir akmens vata.

7. Ultravioletiniai spinduliai (saulės spinduliai, besaikis deginimasis) laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių odos vėžio atsiradimą.

8. Nusilpęs imunitetas gali būti dėl vaistų vartojimo, kurie slopina imuninę sistemą, ar dėl prastos mitybos.

Vėžys – civilizacijos liga, kuri atsisuko prieš pačius žmones. Dabar mus veikia ore, vandenyje, maiste esantys chemikalai, konservantai, nekokybiškas maisto. Sulėtėjo fiziologiniai procesai, nes maiste mažai vertingų medžiagų, trūksta fermentų. Organizmas daug ko nebepažįsta, stengiasi susidoroti su visais į jį patekusiais teršalais (iš čia kyla įvairios alergijos), apsunkinamas kepenų ir inkstų darbas, išsigimsta ląstelės ir galiausiai išgirstame diagnozę...

Ką būtų galima patarti, norint išvengti nelemto žodžio „vėžys“?

Dieta – dažniausiai trumpalaikis veiksmas, kuris, deja, nepadės ilgame kovos su liga kelyje. Jei norite gyventi, turite maitintis kuo sveikiau, tačiau tam reikalinga motyvacija, žinios, palaikymas ir savikontrolė. Subalansuotas, sveikas maistas tinka ir sveikam, ir ligoniui, bet svarbiausia sąlyga – jis turi būti gardus. Palūšime, jei kasdienis valgio gaminimas bus priverstinis, nuobodus, monotoniškas, o maistas prėskas, neskanus. Reikėtų suprasti, kad sveikas, pilnavertis maistas turi būti skanus – tai įsitikinsite vartydami šią knygą.

Patarimus apie mitybą reikėtų skaidyti į kelias temas – kaip išvengti vėžio ir kaip maitintis susirgus. Užklupus ligai, požiūris į maistą skirsis intensyvaus gydymo laikotarpiu ir po jo.

Ką rekomenduoja tradicinė medicina?

Jau prieš dešimtmetį prie kai kurių gydymo rekomendacijų atsirado prierašas, kad susirgus vėžiu ir po gydymo reikia keisti gyvenimo būdą – judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, kontroliuoti svorį. Prieš penkmetį moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterys, kurios serga hormonams jautriu krūties vėžiu ir kurių kūno masės indeksas KMI > 30, turi didesnę ligos atsinaujinimo ir mirties nuo vėžio riziką.

Vadinasi, žinutė aiški:

• mityba;
• svorio kontrolė;
• psichologinė būsena;
• judėjimas;
• bei vanduo yra lemiami veiksniai nesusirgti.

O esant problemai, kuo greičiau imtis veiksmų.

Kraštutinumų visada pasitaiko, bet kai ligos tęsiasi ilgus metus ir, baigus aktyvų gydymą, išlieka tikimybė jai atsinaujinti, turime suprasti, kad tinkami mitybos principai turi tapti gyvenimo būdu. Mokslinėse konferencijose pranešimai mitybos tema atsirado vos prieš kelerius metus. Skelbiama, kad efektyviausia vėžio profilaktika laikoma Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu šviežios žuvies, jūrų gėrybių, daržovių, vaisių, sėklų, viso grūdo gaminių, riešutų, šaltai spausto aliejaus.

Viduržemio jūros regiono gyventojai valgo maistą, kuriame gausu priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių omega-3 polinesočiųjų rūgščių (alyvuogės, avokadai, žuvys, graikiniai riešutai), antioksidantų (granatai, uogos, vynuogės, citrusiniai vaisiai).

Vyrauja polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys, ribotai vartojami sotieji riebalai, mėsa. Šeimos gamina šviežią, visavertį maistą, valgo be streso ir įtampos.

Daugiau - skaitykite knygoje "Sveikata nuo pirmo šaukšto".