Kraujavimas iš nosies - kas tai sukelia ir kada geriau kreiptis į gydytojus?

Priežasčių – begalė

Kraujavimas iš nosies yra vienas iš labiausiai pacientus gąsdinančių sveikatos sutrikimų. Anot pašnekovės, tai gali lemti begalė priežasčių. Dažniausiai kraujavimasiš nosies prasideda po nosies gleivinės traumos, tai yra po kaulų lūžių, po operacijų arba po nosies vidaus pažeidimų pirštu.

Kraujavimą iš nosies gali lemti ir svetimkūnis, intensyvus vaistų nuo slogos naudojimas arba nosies gleivinės uždegimas, kuris gali būti gripo, kitų virusinių infekcijų, alerginės slogos ar sinusito pasekmė. Įtakos gali turėti ir anatominės priežastys: pavyzdžiui, iškrypusi nosies pertvara.

Rūkymas, įvairūs chemikalai, sausas oras – tai taip pat gali sukelti kraujavimą iš nosies.

„Dėl tam tikrų ligų ar kitų priežasčių gali sutrikti kraujo krešėjimas. Ypač jei žmogus piktnaudžiauja tokiais nesteroidiniais vaistais kaip aspirinas ar ibuprofenas“, – portalui LRT.lt kalbėjo I. Sterlingė.

Anot jos, kraujavimui iš nosies įtakos gali turėti aplinkos temperatūra ir drėgmė.

„Kai oro temperatūra yra aukšta, oras sausėja, todėl nosies gleivinė tampa lengviau pažeidžiama ir greičiau gali prasidėti kraujavimas. Taigi kai orai karšti, kraujavimas iš nosies yra dažnas. Dažniau kraujavimas pasitaiko ir žiemos mėnesiais, šildymo sezono metu, nes esant sausam orui greitai išsausėja nosies gleivinė ir tampa trapi“, – šeimos gydytoja.

Kraujavimas iš nosies gali prasidėti ir dėl aukšto kraujo spaudimo.

„Tai nutinka tuomet, kai žmonės nekontroliuoja savo kraujo spaudimo, pavyzdžiui, negeria vaistų. Tokiu atveju kraujospūdis sustiprėja visose kraujagyslėse, taip pat ir nosies gleivinėje, todėl ten esančios kraujagyslės greitai trūksta“, – paaiškino pašnekovė.

Jeigu nosis kraujuoja dėl aukšto kraujospūdžio, pirmiausia, anot šeimos gydytojos, reikia vartoti vaistus, kad kraujo spaudimas sumažėtų.

Pagrindinė klaida – galvos užvertimas

Pasak I. Sterlingės, žmonės stabdydami kraujavimą iš nosies, daro nemažai klaidų, kai kurios daromos jau ilgus metus. Esminė klaida – galvos užvertimas.

„Tokiu atveju kraujas pradeda plūsti ne į išorę, o į vidų, todėl žmogus gali užspringti krauju. Jeigu kraujavimas yra intensyvus, nuo didelio kiekio nuryto kraujo gali pradėti pykinti. Tai netgi gali sukelti vėmimą“, – tvirtino pašnekovė.

Kai žmogui pradeda bėgti kraujas iš nosies, pirmiausiai reikia atsisėsti, pasilenkti į priekį ir dviem pirštais spausti nosies sparnelius. Nosį nepertraukiamai reikia spausti 10–15 minučių. Jeigu kraujavimas yra labai intensyvus ir kraujo patenka į burną, tai pasilenkus į priekį jį reikia išspjauti.

„Nosį reikia spausti dėl to, kad tos kraujagyslės, iš kurių kraujuoja, užkrešėtų. Kraujuojančios nosies taip pat nereikia užkišti, nes kraujas pradės krešėti, o traukiant tamponą nosies gleivinė vėl bus pažeista ir kraujavimas gali prasidėti iš naujo“, – pabrėžė šeimos gydytoja.

Jeigu nosies užspaudimas nepadeda, o kraujavimas tik intensyvėja, būtina vykti į Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

„Ten dažniausiai dedami adrenalinu įmirkyti tamponai, kurie sutraukia kraujagysles, ir kraujavimas greičiau liaujasi. Viskas priklauso nuo kraujavimo intensyvumo. Jeigu kraujas bėga labai smarkiai ir renkasi net ryklėje, nereikėtų laukti net 20 minučių. Tačiau nedidelis kraujavimas iš nosies gali užtrukti iki pusvalandžio“, – patikino I. Sterlingė.

Ką daryti sustabdžius kraujavimą iš nosies?

Šeimos gydytojos tikinimu, po nosies kraujavimo išlieka rizika, kad tai gali pasikartoti. Todėl svarbu, kad žmogus ribotų fizinį krūvį, vengtų karščio arba sausos aplinkos, aštraus maisto.

„Žmonėms ypač knieti nukrapštyti šašus likusius nosyje po kraujavimo, tačiau dirginti nosies su pirštu nereikėtų, nes kraujavimas gali prasidėti iš naujo“, – kalbėjo I. Sterlingė.

Šių ribojimų reikėtų laikytis 2–3 savaites.

Anot šeimos gydytojos, tokios rekomendacijos, kad po nosies kraujavimo reikėtų gerti daugiau vandens, nėra.

„Po kraujavimo būtina drėkinti nosies gleivinę. Tam tinka aliejiniai lašai į nosį arba jūros vanduo su alijošiumi. Tačiau specialiai gerti daugiau vandens nereikia. Vanduo yra rekomendacinė priemonė sveikam gyvenimo būdui“, – paaiškino šeimos gydytoja.