Kodėl taip ilgai gyveno Stephenas Hawkingas? Naujas atradimas pateikia galimą šios mįslės atsakymą

Eksperimentas su pelėmis atskleidė, kad pelių, auginamų amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS) – ligos, kuria sirgo fizikas Stephenas Hawkingas – tyrinėjimo tikslais, savijauta pagerėjo ir prailgėjo jų gyvenimo trukmė, kai į graužikių organizmą pateko bakterija Akkermansia muciniphila.

Šis mikrobas išskiria molekulę, vadinamą nikotinamidu. Ji gali sulėtinti motorinių neuronų degeneraciją kartu pagerindama už raumenų judesius atsakingų smegenų neuronų funkciją.

Kol kas atliktų tyrimų rezultatai tik preliminarūs ir mokslininkai pabrėžia, kad, norint juos patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau kaip pirmoji studija, kurios metu buvo pastebėtas ryšys tarp žarnyno mikrobų ir neurodegeneracinių ligų, ji atveria kelią naujiems ligų gydymo būdams.

Tyrimo pradžioje Izraelio Weizmanno mokslo instituto mokslininkas Eranas Elinay`us įrodė, kad pelės, pasižyminčios tokia pačia mutacija kaip ALS sergantys pacientai, jautėsi prasčiau tada, kai stiprūs antibiotikai sunaikino jų žarnyno mikrobus. Eksperimento rezultatai atskleidė, kad mikrobai gyvūnų žarnyne kažkokiu būdu siejasi su ligos progreso greičiu.

Toliau analizuodami šią sąveiką, mokslininkai į ALS linkusių pelių žarnyno mikrobus lygino su sveikų pelių žarnynų mikrobais. Tyrėjai atrado 11 mikrobų rūšių, kurių, progresuojant ligai ir pradėjus reikštis fiziniams ligos simptomams, ALS sergančių pelių organizmuose kiekis kito – jų buvo daugiau arba mažiau.

Dviejų rūšių bakterijos – Ruminococcus torques ir Parabacteroides distasonis – pablogino ALS simptomus. ALS sunaikina motorinius neuronus, o diagnozavus šią ligą, po dvejų penkerių metų ji gali būti mirtina. Eksperimentas atskleidė, kad sergančių pelių ligos simptomus palengvino tik Akkermansia muciniphila bakterija.

Išanalizavę tūkstančius žarnyno mikrobų gaminamų molekulių, kaip galimai svarbią mokslininkai išskyrė nikotinamidą. Norėdami ištirti tiesioginį medžiagos efektą, tyrėjai nedidelėmis pompomis suleido bakterijos į pelių organizmus. „Suleidus jo ALS sergančioms pelėms, jų būklė smarkiai pagerėjo“, – kalbėjo E. Erinav. Jis pridūrė, kad bakterija gyvūnų smegenyse pakeitė genų raišką, todėl jos tapo sveikesnės.

Toliau mokslininkai tyrė 37 ALS sergančių pacientų žarnyno bakterijas ir gautus rezultatus lygino su pacientų sveikų šeimos narių žarnyno bakterijomis. Tyrėjai išsiaiškino, kad nikotinamido kiekis ligonių kraujyje buvo žemas. Vėlesnių bandymų metu buvo nustatyta, kad žemas nikotinamido kiekis buvo ne tik kitų ALS sergančių pacientų kraujyje, bet ir smegenų skystyje. „Įdomu, kad buvo pastebėta šiokia tokia koreliacija tarp nikotinamido kiekio ir motorinių ALS pacientų funkcijų“, – kalbėjo E. Erinav.

Jis taip pat pabrėžė, kad tyrimas, nors ir daug žadantis, vis dar yra ankstyvoje stadijoje. „Nors tyrimo su ALS sergančiais žmonėmis rezultatai yra išties įdomūs ir gali atskleisti naujos informacijos apie tai, kas sukelia ligą, jie visgi yra preliminarūs“, – kalbėjo mokslininkas.

„Šie pirminiai rezultatai jokiu būdu nėra gydymui, intervencijai ar pacientų prevencijai ir gydytojams skirtos rekomendacijos“, – patikino E. Erinav.

Kaip teigia motorinių neuronų ligų asociacijos tyrimų plėtros vadovas Brianas Dickie`s, „vis daugėja įrodymų iš įvairių šaltinių, kad žarnyno bakterijos turi didelę reikšmę mūsų neorologinei būsenai, nors ALS dar nėra taip išsamiai ištyrinėta liga, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, Parkinsono, Alzheimerio liga ar insultas.“

„Šie nauji tyrimo rezultatai yra labai svarbūs ir patvirtina teoriją, kad tam tikros bakterijos gali turėti įtakos ALS ir kad tai gali pasireikšti per medžiagų apykaitą. Tai vis aiškiau leidžia suprasti, kad ALS sergančių asmenų medžiagų apykaita gali būti kitokia. Todėl mityba ir sportas taip pat tyrinėjami kaip galimai su liga susiję veiksniai“, – sakė jis.