Moters kūnas buvo paaukotas moksliniams tyrimams, tačiau sūnus pasibaisėjo sužinojęs, kas su juo iš tikro nutiko: kuo skiriasi organų donorystė nuo mokslinių tyrimų?

Biologinių išteklių centras (BRC) Arizonoje atrodė esantis tinkamas pasirinkimas. Viena iš slaugių vyriškiui netgi jį rekomendavo. Prabėgus dešimčiai dienų po to, kai paaukojo savo motinos kūną medicininiams tyrimams, J. Staufferis gavo kremuotus jos palaikus.

Tiesą J. Staufferis sužinojo tik tuomet, kai prabėgus nemažai laiko jam paskambino „Reuters“ žurnalistas. Iš tiesų jo mamos kūnas niekuomet nebuvo panaudotas moksliniams smegenų tyrimams. Jis buvo parduotas Jungtinių Valstijų kariuomenei, kuri panaudojo moters kūną sprogmenų bandymuose, nepaisant to, kad J. Staufferis jo pasirašytame sutikimo dokumente aiškiai uždraudė tokio tipo bandymus.

„Tame dokumente buvo aiški formuluotė apie tokių dalykų vykdymą. Ji skambėjo taip: „Medicininių bandymų, galinčių apimti sprogimus, atlikimas“. Mes su tuo nesutikome. Dokumente pažymėjome varnelę prie „ne“, – „ABC15 Arizona“ pasakojo J. Staufferis.

Jei nutarėte po savo mirties tapti organų donoru ir tam užsiregistravote, iš tiesų tai nėra tas pat, kaip viso savo kūno paaukojimas moksliniams tyrimams. Žmonės dažnai nežino šio svarbaus skirtumo.

Egzistuoja daugybė priežasčių, dėl kurių žmonės nusprendžia savo ar artimųjų kūnus po mirties paskirti moksliniams tyrimams. Kai kuriems tai tiesiog būdas sumažinti laidotuvių išlaidas, kiti nori prisidėti prie mokslo ir medicinos tyrimų pažangos ar tarsi grąžinti jiems suteiktą gyvenimo dovaną.

Priklausomai nuo institucijos, kuri gauna paaukotą kūną – medicinos mokymo įstaigos ar tyrimų centro – palaikai gali būti panaudoti daugybei mokslinių ir mokymosi tikslų. Iš tiesų palaikų aukojimas yra tiesiog būtinas anatomijos besimokantiems ir su chirurgijos subtilybėmis susipažįstantiems medicinos studentams.

Kitais atvejais taip pat yra vilties – ar aiškus supratimas – kad kūno audiniai bus panaudoti medicininiams tyrimams: ar siekiant daugiau išsiaiškinti apie įvarius vėžio tipus, ar, kaip buvo tikimasi J. Staufferio motinos atveju, tirti genetinius Alzheimerio ligos ypatumus.

Deja, kalbant apie pagarbų elgesį su tyrimams padovanotais kūnais Jungtinėse Valstijose, šis paskutinis nesavanaudiškas žmogaus poelgis pernelyg dažnai remiasi vien pasitikėjimu.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad tais atvejais, kai nesikreipiama į gerą reputaciją turinčią medicinos mokyklą ar universitetą ir pasirenkamas privatus sektorius, egzistuoja rizika, jog paaukotas kūnas atsidurs nepatikimo pelno siekiančio verslo rankose. Tuomet į pasirašytus dokumentus bus nekreipiama dėmesio, o elgesys su kūnais stokos pagarbos.

2016-aisiais ilgai trukęs „Reuters“ tyrimas atkreipė dėmesį į „menkai pažįstamą ir iš esmės nereguliuojamą industriją“ – prekybą kūnais Amerikoje.

„Šie verslai, save vadinantys transplantacijai neskirtų audinių bankais, dar yra žinomi kaip prekybos kūnais agentai. Jų vykdomos operacijos primena mėsos pakavimo fabrikus. Arizonos biologinių išteklių centre kūnų dalys nuo galvos iki pirštų galiukų buvo surinktos ir parduotos“, – rašoma tyrime.

Skirtingai nei organų ir audinių transplantavimo industrija, kuri yra kruopščiai reguliuojama, šioms pelno siekiančioms kompanijoms skiriama minimali priežiūra.

Pavyzdžiui, transplantacijai skirtus organus Jungtinėse Valstijose draudžiama parduoti, tačiau nėra jokių federalinių įstatymų, skirtų tyrimams ar mokymosi tikslams naudojamiems kūnams arba jų dalims apsaugoti. Iš esmės šiuo metu daugelyje JAV valstijų yra teisėta parduoti šiems tikslams paaukotus kūnus.

2016-aisiais „Reuters“ išsiaiškino, kad, įskaitant J. Staufferio mamos palaikus, daugiau nei 20 kūnų, padovanotų Arizonos biologinių išteklių centrui, buvo parduoti ir panaudoti kariniams sprogdinimų eksperimentams. Daugeliu atvejų sutikimas tokio pobūdžio bandymams duotas nebuvo, o kiti nė nenumanė, į ką įsitraukia.

„Šie sutikimai dažnai rašomi specifine kalba, kurią, pasak daugelio donorų ir jų artimųjų, sunku suprasti“, – aiškinama „Reuters“ tyrime.

„Dokumentai agentams suteikia teisę mirusiojo kūną išskaidyti dalimis ir tuomet jas parduoti ar išnuomoti medicinos tyrimų ar mokymo įstaigoms. Dažnai jie už tai gauna šimtus ar tūkstančius dolerių“, – toliau tęsiama tyrime.

Pasak „Arizona Republic“, šiandien 33 žmonės, įskaitant J. Staufferį, yra padavę į teismą Arizonos biologinių išteklių centrą už jų netinkamą, orumo ir pagarbos stokojantį elgesį su jų artimųjų palaikais.

Neaišku, kiek dar yra nepatikimų prekybos kūnais agentų, tačiau BRC tikrai nėra vieninteliai. „Reuters“ tyrimas taip pat atskleidė Portlande veikiančią kūnais prekiaujančią įstaigą „MedCure Inc“, kuri kasmet parduodavo ar išnuomodavo apytikriai po 10 tūkstančių JAV donorų kūnų dalių. Maždaug 20 procentų šių kūno dalių buvo išsiųsta į užsienį.

Kai prieš kelerius metus BRC atvejis atsidūrė antraštėse, Arizonos gubernatorius sugriežtino valstijos įstatymus: numatyta, kad prekiautojai žmonių kūnais turi turėti licenciją ir jų veikla turi būti reguliariai tikrinama – kompanijos veiklą privalo prižiūrėti gydytojas. Visgi šie pokyčiai įsigalios tik kitąmet.

Mirusiųjų kūnų aukojimas medicininiams tyrimams yra itin svarbus, tačiau tam būtini tvirti saugumą užtikrinantys įstatymai, galiojantys visoje šalyje, o norintys paaukoti savo kūną mokslui turėtų itin kruopščiai rinktis tinkamus gavėjus ir labai atidžiai perskaityti sutikimo formas.