„Vyturių“ ir „pelėdų“ paslaptis įminta: mokslininkai išsiaiškino, kodėl vieni pabudę 5 ryto jaučiasi puikiai

Tai miego įpročiai, kurie tradiciškai buvo laikomi neįtikėtinai retais – šie vadinamieji „pažengusieji“ natūraliai pabunda maždaug 4 ar 5 valandą ryto visiškai pailsėję. Bet naujas tyrimas, kuriame dalyvavo 2422 žmonės, lankantys miego klinikas JAV, pateikė hipotezę, kad tokių žmonių skaičius gali būti kur kas didesnis nei manyta, skelbia sciencealert.com.

ASP nulemia kūno cirkadinio ritmo pokyčius, o tai reiškia, kad miegą sukeliantį hormonaą melatoniną smegenys gamina daug anksčiau vakare nei kitiems žmonėms. Tai suderinta su kūno temperatūros kritimu.

Miego tyrimo metu nustatyta, kad aštuoniems iš 2422 dalyvių, kuriuos mokslininkai stebėjo per devynerius metus, pasireiškė ASP – tai yra maždaug 0,33 proc. Tai kur kas daugiau, nei tikėjosi ekspertai.

Šie rezultatai apsiriboja tik žmonėms, kurie atvyko į miego kliniką dėl miego problemų, todėl rezultatų negalima pritaikyti plačiajai visuomenei. Tačiau remdamiesi šiais skaičiais, tyrėjai mano, kad bent vienas iš 300 miego tyrime dalyvavusių žmonių gali būti „pažengusieji“ miegotojai.

Nors tai yra ribotas mėginys, rezultatai yra įdomūs, nes tai yra pirmas tyrimas, kuriame nagrinėjamas „pažengusio“ miego paplitimas, be to, jame nurodomi kai kurie svarbūs genetiniai veiksniai.

„Nors dauguma žmonių kovoja, kad iš lovos išliptų 4 ar 5 valandą ryto, „pažengusieji“ tokiu metu nubunda žvalūs, pasiilsėję ir yra pasirengę dienos iššūkiams. Šie ypač ankstyvi „vyturiai“ linkę gerai funkcionuoti dienos metu, tačiau vakare jiems gali būti sudėtinga neužmigti, kai bendrauja su žmonėmis“, – sako Kalifornijos universiteto San Fransiske (UCSF) neurologas Louisas Ptacekas.

Įvertinimas atliktas stebint miego klinikos lankytojus per devynerius metus. Tyrėjai ne tik aprašė miego įpročius, bet ir sekė melatonino kiekį pacientų seilėse bei atliko išsamesnius polisomnografijos testus, kurie matuoja deguonies lygį, širdies ritmą ir kvėpavimą miego metu.

Iš aštuonių pacientų, kuriems tyrėjai nustatė ASP, penki turėjo artimus šeimos narius, turinčius tą patį miego modelį. Tai rodo, kad toks miegas gali turėti genetinį pagrindą. Tolesni genetiniai tyrimai nustatė, kad du iš giminaičių turėjo genetinių mutacijų, susijusių su šeimynine „pažengusia“ miego faze (angl. Familial advanced sleep phase (FASP).

Žmonės, su tokiu miego režimu, lengvai atsikelia ryte ir vidutiniškai laisvą dieną atsikėlę ryte iš lovos išlipa per 5–10 minučių. Tai įspūdingi skaičiai palyginus su tuo, kad vidutiniškai žmonės laisvą dieną atsikelia iš lovos per 30–38 minutės.

Mokslininkai teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl ASP ir FASP skaičiai galėjo būti nepakankamai įvertinti, yra ta, kad žmonės nesivargina apie tai pranešti ar gydytis – jie tiesiog gyvena savo gyvenimą: anksti keliasi ir anksti eina miegoti.

Tiesą sakant, 1 iš 300 įvertis gali būti žemas, nes kiti keturi pacientai, kuriems pasireiškė ASP požymiai, nenorėjo dalyvauti tyrime.

ASP neigiama pusė yra ta, kad žmonės, norėdami įvykdyti socialinius ar darbo įsipareigojimus, gali ilgai neiti miegoti ir taip pervargti. Tai gali sukelti per didelį nuovargį kitą dieną ir net rimtesnių sveikatos problemų: gali padidėti nutukimo ar net širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Turėdami omenyje subalansuotus miego įpročius, kurie yra labai svarbūs daugeliui skirtingų mūsų gerovės aspektų, ir tiksliai žinodami, kiek žmonių turi unikalių miego įpročių, tokių kaip ASP, ateityje pagerės ir tokių įpročių nustatymas bei gydymas.

„Tikimės, kad šio tyrimo rezultatai ne tik padidins supratimą apie pažengusią miego fazę ir šeimyninę pažengusią miego fazę, bet ir padės nustatyti cirkadinio laikrodžio genus ir bet kokias medicinines sąlygas, kurioms jie gali turėti įtakos“, – sako Ptacekas.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „Sleep“.