Mokslininkai nustatė galimą priežastį, kodėl autizmas dažniau pasireiškia berniukams

2015–aisiais Kembridžo universiteto ir Danijos sektoriaus tyrimų instituto mokslininkų komanda išmatavo keturių priešgimdyvinių steroidinių hormonų, įskaitant du, vadinamus androgenais, kiekį gimdos amniono skystyje ir išsiaiškino, kad panašus jų lygis buvo atrastas ir vyriškųjų embrionų, kuriems vėliau išsivystė autizmas, organizmuose. Šių androgenų gamyba spartesnė vyrų kūnuose, tad tai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl autizmas dažniau pasireiškia berniukams.

Dar žinoma, jog šie hormonai maskulinizuoja (padaro labiau vyriškomis) smegenų dalis ir daro įtaką jungčių, esančių tarp smegenų ląstelių, skaičiui.

Šiandien tie patys mokslininkai rėmėsi ankstesnėmis išvadomis, be to, ištyrė amniono skysčių, paimtų iš Danijos biobanko (turinčio daugiau nei 100 000 nėštumų hormonų pavyzdžių) mėginius iš tų pačių 98 asmenų. Tačiau šįsyk tyrėjai pažvelgė į kitą lytinių steroidinių hormonų rinkinį, vadinamą estrogenais.

Visų keturių tipų estrogenų koncentracija buvo vidutiniškai didesnė tiems 98 vaisiams, kuriems vėliau išsivystė autizmas, palyginti su 177 nepaveiktais. Ir būtent šis – ne koks kitas hormonas, kaip, tarkime, testosteronas – skatino pakitimus embrionų smegenyse. Be to, priešingai, nei įprastai manoma, šiaip jau moterims būdingi, šie steroidiniai estrogenai daro įtaką smegenų augimui ir maskulinizuoja daugelio žinduolių smegenis.

Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro vadovas, profesorius Simon'as Baron'as-Cohen'as, vadovavęs tyrimui, o ir pirmasis iškėlęs šią estrogenų bei autizmo ryšio teoriją, teigė, jog „tokie estrogenai išties gali būti vienu autizmo rizikos veiksnių. Be to, šie hormonai greičiausiai sąveikauja su genetiniais veiksniais, pertvarkančiais besivystančias vaisiaus smegenis.“

Tyrimą atlikęs Kembridžo universiteto doktorantas Aleks'as Tsompanid'is dėstė, jog „šie hormonai gali būti gaunami iš motinos, paties kūdikio ar placentos. Kitas mūsų, kaip mokslininkų, žingsnis turėtų būti visų šių galimų šaltinių ir jų poveikio nėštumui tyrimas“. Daktarė Alexa Pohl, taip pat priklausanti Kembridžo komandai, teigė: „Šis atradimas išties nepaprastas, mat estrogenų vaidmuo autizmo srityje nėra pilnai ištirtas. O mes tikimės, jog ateities eksperimentuose galėsime sužinoti daugiau apie jų indėlį į vaisiaus smegenų vystymąsi“.

Tačiau mokslininkai perspėjo, kad šios išvados negali ir neturėtų būti naudojamos autizmo prevencijai. „Mes suinteresuoti suprasti autizmą, o ne užkirsti jam kelią“, - pridūrė profesorius S. Baron'as-Cohen'as. Arieh'as Cohen'as, komandos biochemikas iš Kopenhagos universiteto, pasakojo, jog „tai – puikus pavyzdys, kaip prieš 40 metų įkurtas unikalus biobankas, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu, neįtikimiausiais būdais vis dar skina mokslo vaisius net ir šiandien“.