Ką gali parodyti bendrasis kraujo tyrimas ir kodėl mityba pagal kraujo grupes - mitas

Blyškus veidas, silpnumas, slenkantys plaukai gali signalizuoti apie anemiją

Kraujas sudarytas iš skystosios dalies plazmos ir eritrocitų, trombocitų bei leukocitų. Iš bendrojo kraujo tyrimo galima nustatyti, kiek ir kokių ląstelinių elementų žmogus turi, ir nuspręsti, ar yra kokia nors problema, ar ne. Pasak gydytojos, yra dvi situacijos, kai tiriamas kraujas – tai profilaktinis patikrinimas, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, jis turėtų būti atliekamas bent kartą per metus, ir tada, kai yra jaučiami kokie nors simptomai.

„Kalbant apie bendrą kraujo tyrimą, yra tam tikri reikalavimai prieš jį atliekant. Paciento gali būti prašoma nevalgyti prieš imant kraują, gali būti leidžiama valgyti, tačiau neriebiai. Tyrimo kokybei gali pakenkti stresas, tam tikri medikamentai, alkoholis, o jei apsilankoma po intensyvios treniruotės, gali būti padidėjęs leukocitų kiekis“, – pasakojo L. Kryžauskaitė. Gali būti ir taip, jog žmogus neserga, tačiau jo kraujas blogas, arba atvirkščiai – serga, tačiau tyrime to nematyti. Taip nutinka dėl to, kad mūsų organizmas dar gali būti nespėjęs sureaguoti į ligą, nes kiekviena ląstelė turi savo gyvenimo trukmę, pavyzdžiui, eritrocitai cirkuliuoja apie 120 dienų, o trombocitai iki 7 dienų. Jei simptomai jaučiami, bet kraujo tyrimas nieko neparodo, ligos ieškoma kitokiais tyrimais.

„Iš to, kiek ir kokių kraujo kūnelių yra mūsų organizme, galima spręsti, kokia bėda gali kankinti. Pavyzdžiui, hepatito C, ŽIV virusas mažina leukocitų ir trombocitų skaičių, o hemoglobino dažniausiai trūksta, kai gauname per mažai vitaminų. Pacientai, kurie ateina su mažesniu trombocitų kiekiu, dažniausiai būna ištiriami dėl jau minėtų virusų. Atsižvelgdamas į tai, kokių kraujo kūnelių trūksta, gydytojas suplanuoja kitus tyrimus“, – sakė gydytoja.

Žmonėms, kurie vartoja skydliaukės veiklą malšinančius vaistus, antidepresantus kraują reikėtų tirtis dažniau. Ne tik jiems, tačiau ir nėščiosioms kraujas dažniausiai pakinta, neretai atsiranda leukocitozė, gali išsivystyti laikina trombocitopenija, anemija.

„Eritrocitai kraujui suteikia raudoną spalvą, o ji atsiranda dėl hemoglobino – baltymo, sujungto su geležimi. Šis kraujo kūnelis neša deguonį ir tai yra jo pagrindinė funkcija, tačiau, jei ji sutrinka, visas organizmas netrunka to pajusti, o širdis pradeda smarkiai plakti. Dažniausias kraujo pakitimas – mažakraujystė arba anemija, kai sumažėja hemoglobino kiekis. Jo norma – 120, tačiau kartais būna pasiekiama kritinė riba, pavyzdžiui, 40“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.

Žmogus tampa išblyškęs, jaučiamas silpnumas, atsiranda noras valgyti neįprastus dalykus, pavyzdžiui, kreidą. Ir tai visiškai normalu, sako gydytoja, nes organizmui labai trūksta geležies. Taip pat gali atsirasti neramių kojų sindromas, kai jaučiamas tarsi perštėjimas, bėgiojimas kojose, itin naktį. Visi šie simptomai signalizuoja apie anemiją, o bendro kraujo tyrimas ją parodo.

Mažakraujystę galima išgydyti papildais, tačiau, jei nebus pašalinta priežastis, ji vėl greitai grįš. Jei moteris susiduria su geležies stokos mažakraujyste, dažniausiai ji būna siunčiama pas ginekologus, nes gali būti, kad menstruacijų metu labai daug nukraujuojama.

„Kitos vietos, iš kurių galimas lėtinis kraujavimas, sukėlęs mažakraujystę, yra žarnynas ir skrandis, tai gali būti sukelta opų ir erozijų. Taip pat geležies neretai trūksta nėščiosioms. Su anemija galima gyventi ir visą gyvenimą, bet būtina išsiaiškinti jos priežastį ir to neignoruoti. Vis dėlto bus jaučiamas didelis diskomfortas – juk visą laiką kankins silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, plaukų slinkimas“, – sakė gydytoja hematologė.

Mityba pagal kraujo grupes – mitas

Trombocitai – padeda kraujui krešėti, jų „tėtis“, pradininkas yra kaulų čiulpuose ir į organizmą išleidžia atplaišas, kurios palaiko vientisumą ir užtikrina, kad neįvyktų spontaniniai kraujavimai. Kai trombocitų skaičius smarkiai sumažėja, pradeda bėgti kraujas, atsiranda kraujosruvos ant rankų, kojų, veido. Gali atsirasti kraujavimas iš nosies ar kitų gleivinių, o jei organizmą kankina labai mažas trombocitų skaičius, tuo pat metu sergama ir anemija, žmogus gali nukraujuoti mirtinai.

Dėl to po kaulų čiulpų transplantacijos ar didelių chemoterapijos dozių, tam tikrą laiką pacientui turi būti skiriami donoriniai trombocitai. Per mažo jų skaičiaus galima ir nejausti, o liga dažniausiai atrandama tik pasidarius bendrą kraujo tyrimą.

„Turėdami tokį pacientą, turime pažiūrėti, ar nėra netikrosios trombocitopenijos, nes taip irgi gali būti. Viskas įvyksta mėginyje – kai kurių žmonių trombocitai paprasčiausiai sulimpa su mėginyje esančiu reagentu ir jų nebesimato. Tada tikrinama kitais būdais. Jei ši liga tikrai yra netikra, aiškinamasi dėl vartojamų vaistų, kitų ligų, kurios gali sumažinti trombocitų kiekį, pvz. ŽIV, hepatitas C“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.

Per mažai trombocitų ar anemija dažnai būna žmonėms, kurie vartoja daug alkoholio. Jei priežastis nerandama, užrašoma, kad trombocitopenija yra be priežasties, ir, jei būklė nėra kritinė, žmogus tiesiog stebimas, tačiau negydomas. Jei kritinė riba pasiekta, pradedamas gydymas.

Šio kraujo kūnelio gali būti ir per daug, tokia liga yra vadinama trombocitozė, o ją sukelti gali kaulų čiulpų pakitimai. Pasak gydytojos, kai kuriuos trombocitozės atvejus reikia gydyti, kitus – tik stebėti. Trombocitai reaguoja į uždegimus, navikus, infekcijas, kraujavimą.

„Jei tai yra geležies stokos mažakraujystė, sumažėja hemoglobinas ir, jei žmogus patiria lėtinį kraujavimą, didėja trombocitų skaičius. Kalbant apie ūminę kraujo leukemiją, iš bendro kraujo tyrimo ją galime lengvai pastebėti. Pakinta leukocitų skaičius, atsiranda tokių elementų, kurių paprastai nebūna ir negali būti, todėl tai būna greitai diagnozuojama“, – sakė gydytoja.

Kitas navikines ligas galima tik įtarti, bendras kraujo tyrimas tiksliai jų neparodys. Šias ligas gali parodyti greitas eritrocitų nusėdimas, nes tam įtaką gali padaryti navikinės ligos, kurios gamina daug toksinų.

„Dažnai vadovaujamės įvairiais mitais apie kraują, taip pat apie kraujo donorystę. Sakoma, kad vieną kartą davus kraujo, daugiau nebegalėsime jo neduoti ir taip daryti reikės visą gyvenimą. Iš tiesų, tai visiškas mitas, priklausomybė gali būti nebent emocinė, ne fizinė“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.

Kartais sakoma, kad donorai dažniau serga įvairiomis ligomis, tačiau, pasak gydytojos, tai taip pat visiškas mitas.

„Gali būti nebent taip, kad jie labiau linkę į geležies stoką, tačiau geležies per didelė dozė kraujyje yra žymiai pavojingiau. Donorai rečiau serga navikinėmis ligomis, vyrai – kardiovaskuline patologija. Kalbant apie mitus, susijusius su krauju, esu girdėjusi, kad dabar populiaru maitintis pagal savo kraujo grupę. Deja, turiu nuvilti visus, kurie taip daro, nes jokių tyrimų, patvirtinančių šią mitybą, nėra“, – sakė gydytoja.