Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Vasara – sunkus laikas alergiškiems žmonėms. Net kenčiant nuo alergijos, čiaudint, niežtint akims, vertėtų gerai pagalvoti prieš geriant tabletę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! 2016 m. tyrimas atskleidė, kad anticholinerginiai vaistai susiję su mąstymo sutrikimais ir padidėjusia demencijos rizika. Anticholinerginiai vaistai apima receptinius vaistus, naudojamus alergijoms, astmai, miego sutrikimams ir depresijai gydyti. Jie taip pat gali būti skiriami šlapimo nelaikymui, virškinimo trakto ir raumenų spazmams, aukštam kraujospūdžiui, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL), Parkinsono ligos simptomams. Kitas 2018 m. tyrimas dar kartą patvirtino ankstesnįjį ir parodė, kad žmonės, patyrę Parkinsono ligą, šlapimo nelaikymą, depresiją ir bent metus vartoję anticholinerginius vaistus, turėjo 30 proc. didesnę riziką susirgti demencija vėliau. Mokslininkai taip atkreipė dėmesį į skirtingas anticholinerginių vaistų klases, kad nustatytų, ar kai kurie iš jų nėra pavojingi ir nepadidina demencijos rizikos. „Mums ypač įdomios vaistų klasės, uriose nematyti sąsajos su demencijos rizika. Anksčiau antihistamininiai vaistai buvo susiję su šia liga, tačiau dabar tirdami nenustatėme jokių ryšių tarp konkrečių tiriamųjų vaistų ir demencijos. Tokius pačius rezultatus gavome ištyrę virškinamojo trakto vaistus“, – sakė tyrimo autorius Džordžas Savva. Nors mokslininkai žinojo apie šią sąsają kurį laiką, tai pirmas kartas, kai neuromoderiavimo metodai padėjo nustatyti su vaistu susijusius kognityvinius pokyčius. Indianos universiteto medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai naudojo tam tikrus smegenų vaizdo gavimo metodus, išeškodami fizinių pokyčių, susijusių su šiais vaistais. Jie darė tyrimus su daugiau nei 400 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo 73 metai. Respondentai turėjo atlikti neuropsichologinius testus ir atsakyti į mąstymo gebėjimus tikrinančius klausimus. Tyrimo dalyviai, vartojantys anticholinerginius vaistus, mątymo gebėjimų testus atliko prasčiau. Taip pat vartojusių anticholinerginius vaistus tyrimo dalyvių organizmo gliukozės apytaka buvo sutrikusi. „Anticholinerginių vaistų vartojimas susijęs su padidėjusia smegenų atrofija bei disfunkcija. Todėl, jei esama alternatyvių gydymo būdų, vyresnio amžiaus žmonės anticholinerginių vaistų neturėtų vartoti“, – teigiama tyrime, paskelbtame Amerikos medicinos asociacijos leidinyje. Parengta pagal mnn.com |