Neramių kojų sindromas yra rimtesnis nei manyta - dažnai žmonės dėl jo renkasi savižudybę

Žmonės, kenčiantys nuo neramių kojų sindromo (NKS), yra labiau linkę žaloti save ir sirgti depresija. Be to, jie net 3 kartus dažniau gyvenimą baigia savižudybe nei žmonės, nesergantys šia liga, skelbiama naujausiame Pensilvanijos universiteto mokslininkų tyrime, kuris publikuotas „JAMA Open Network“ leidinyje.

NKS dažnai trukdo miegoti, nes sutrikimas opiausias naktį, kai žmogus eina miegoti ir pradeda atsipalaiduoti. Gydytojai netgi teigia, kad pacientai dažnai pasakoja, jog kojose nuolatos jaučia ramybės neduodantį „gazuotą vandenį“.

Nenuostabu, kad tokie nemalonūs kūno pojūčiai gali pakenkti psichinei sveikatai. Tyrėjai išsiaiškino, kad pacientai 2,7 karto labiau linkę rinktis savižudybę arba save žaloti.

Komanda išanalizavo 24 tūkst. ligonių ir 145 tūkst. sveikų žmonių duomenis, tyrė juos dėl depresijos, miego sutrikimų ir diabeto. Amžius ir lytis neturėjo įtakos rezultatams.

„Mes vis dar nežinome tikslios šio sutrikimo priežasties, tačiau gauti rezultatai gali padėti kelti būsimų tyrimų hipotezes ir daugiau sužinoti apie mechanizmą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas universiteto mokslininkas Muzis Na.

Tyrėjai pripažįsta, kad apie šį sutrikimą žinome labai mažai, nors jis pasireiškia 5 proc. visų žmonių. Vadinasi, nerami koja pasaulyje kankina apie 400 milijonų žmonių.

Dar daugiau, šį sutrikimą sunku diagnozuoti, labiausiai nuo jo kenčia vidutinio amžiaus žmonės.

Nors tiksli ligos priežastis kol kas nežinoma, manoma, kad ligoniai turi tam tikrą genetinį komponentą, be to, sutrikimas taip pat gali būti siejamas su geležies trūkumu, diabetu, tam tikrais vaistais ir nėštumu. Mokslininkams ligą taip pat pavyko susieti su aukštu kraujospūdžiu ir širdies priepuoliais, taip pat su depresija ir mintimis apie savižudybę.

„Mūsų tyrimas rodo, kad neramių kojų sindromas yra susijęs ne tik su fiziniais veiksniais, bet ir su psichine sveikata“, – aiškino Mitybos epidemiologijos laboratorijos direktorius Xiangas Gao.

Tyrimo komanda pažymi, kad jie klasifikavo savižudybes ir savęs žalojimą naudodamiesi šiek tiek pasenusiu tarptautiniu ligos klasifikatoriumi. Jie taip pat pabrėžia, kad jie tyrė tik sveikatos draudimą turinčius amerikiečius iki 65 metų amžiaus, todėl tyrimo rezultatai gali neatspindėti realios situacijos kituose žemynuose.