Veganiška mityba rizikinga: dar viena būtina maistinė medžiaga, dėl kurios trūkumo gali iškilti pavojus smegenims

Jungtinės Karalystės vyriausybė viską dar labiau pablogino: nesugebėjo rekomenduoti ar stebėti cholino, maisto medžiagos, daugiausia esančios gyvūninės kilmės maiste, mitybos lygio, sako „Nutritional Insight“, konsultacijų organizacijos, besispecializuojančios mitybos ir biomedicinos mokslų srityje, vadovė daktarė Emma Derbyshire.

Cholinas yra būtina maistinė medžiaga, tačiau tas kiekis, kurį pagamina kepenys, yra nepakankamas, kad atitiktų žmogaus organizmo poreikius.

Cholinas yra itin svarbus smegenų būklei, ypač vaisiaus vystymosi stadijoje. Jis taip pat daro įtaką kepenų darbui: cholino trūkumas siejamas su kraujo riebalų (lipidų) metabolizmo nukrypimu nuo normos bei neigiamu laisvųjų radikalų poveikiu ląstelėms, rašo E. Derbyshire.

Pagrindiniai su maistu gaunamo cholino šaltiniai yra jautiena, kiaušiniai, pieno produktai, žuvis ir vištiena. Žymiai mažiau šios medžiagos aptinkama riešutuose, pupelėse ir kryžmažiedėse daržovėse (pavyzdžiui, brokoliuose).

1998-aisiais, pripažindamas cholino svarbą, Jungtinių Valstijų medicinos institutas paskelbė minimalios kasdienės cholino dozės rekomendacijas. Paros norma svyruoja nuo 425 miligramų moterims iki 550 miligramų vyrams ir 450 miligramų nėščioms bei 550 miligramų maitinančioms moterims, nes vaisiaus vystymosi stadijoje ši maistinė medžiaga vaidina esminį vaidmenį.

Kaip rašo sciencedaily.com, 2016-aisiais Europos maisto saugos tarnyba paskelbė panašias dienos normas. Tačiau atskirų šalių mitybos tyrimai Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Europoje rodo, kad įprastas vidutinis cholino vartojimas neatitinka šių rekomendacijų.

„Tai kelią nerimą, turint omenyje dabartines tendencijas dėl mėsos valgymo mažinimo ir perėjimo prie augalinės kilmės mitybos“, – sako E. Derbyshire. Ji teigiamai vertina „EAT-Lancet“ tyrimą, kuriame pateikiamas sveikos mitybos planas, paremtas aplinkos apsaugojimo skatinimu, tačiau teigia, kad rekomenduojami riboti riebaus pieno, kiaušinių ir gyvūninės kilmės baltymų kiekiai gali daryti įtaką suvartojamam cholino kiekiui.

Ji negali suprasti, kodėl cholinas nenurodomas Jungtinės Karalystės mitybos rekomendacijose ar šalies gyventojų stebėjimo duomenyse.

„Atsižvelgiant į svarbų fiziologinį cholino vaidmenį ir tam tikrus sveikatos poreikius, kyla klausimas, kodėl Jungtinėje Karalystėje taip ilgai į choliną nekreipiama dėmesio“, – rašė E. Derbyshire.

„Šiuo metu cholinas nepatenka į Jungtinės Karalystės maisto sudėties duomenų bazes, svarbius mitybos tyrimus ir mitybos rekomendacijas“, – pridūrė daktarė.

Ji teigia, kad, ko gero, atėjo laikas Jungtinės Karalystės vyriausybės nepriklausomam Moksliniam patariamajam komitetui mitybos klausimais situaciją pakeisti, ypač turint omenyje vis gausėjančius įrodymus apie cholino svarbą žmogaus sveikatai ir didėjantį susirūpinimą dėl planetoje pagaminamos produkcijos tvarumo.

„Reikia daugiau pastangų siekiant apšviesti jaunus sveikatos apsaugos srities profesionalus ir vartotojus apie mitybos, kurioje gausu cholino, svarbą, ir kaip pasiekti, kad tokia mityba taptų įprasta“, – aiškina E. Derbyshire.

„Jeigu negaunamas reikiamas cholino kiekis, kuris iš esmės turėtų būti suvartojamame maiste, tuomet reikia laikytis papildų strategijos, ypač tokiais svarbiais organizmo laikotarpiais kaip nėštumas, kai gaunamas cholino kiekis yra nepaprastai svarbus kūdikio vystymuisi“, – apibendrino E. Derbyshire.