Ekspertai perspėja dėl nesveiko maisto: apako vien gruzdintomis bulvytėmis ir bulvių traškučiais besimaitinęs paauglys

Septyniolikmetis iš Bristolio, baigęs pradinę mokyklą, ėmė itin nesveikai maitintis: mito tik gruzdintomis bulvytėmis, bulvių traškučiais, baltos duonos gaminiais, kartais suvalgydavo gabalėlį kumpo ar dešrelę.

Tyrimai atskleidė, kad vaikinui drastiškai stigo vitaminų ir maistingųjų medžiagų.

Itin išrankus valgytojas

Paauglys, kurio tapatybė neatskleidžiama, paskutinį kartą pas savo šeimos gydytoją lankėsi būdamas keturiolikos – jis skundėsi lėtiniu nuovargiu ir silpnumu. Tuo metu jam buvo diagnozuotas vitamino B12 trūkumas, skirti maisto papildai, tačiau jų vaikinas nevartojo, mitybos įpročių taip pat nepakeitė.

Po trejų metų jis atsidūrė Bristolio akių ligų klinikoje – vaikinas ėmė akti, skelbia „Annals of Internal Medicine“.

Ligoninėje paauglį gydžiusi gydytoja Denize Atan teigia: „Jo dietos pagrindą sudarė vietos gruzdintų bulvyčių ir keptos žuvies pardavimo vietų valgiaraščiai. Jis taip maitinosi kiekvieną dieną. Jo mėgstamiausias užkandis – bulvių traškučiai. Kartais suvalgydavo gabalėlį baltos duonos ar kumpio. Jokių vaisių, jokių daržovių.

„Vaikinas aiškino, kad jis negali pakęsti kai kurių maisto produktų tekstūros, o gruzdintos bulvytės ir bulvių traškučiai – vieninteliai maisto produktai, kuriuos jis toleruoja ir gali valgyti“, – pridūrė medikė.

D. Atan kartu su kolegėmis dar kartą patikrino vitaminų kiekį vaikino organizme ir nustatė, kad jam gyvybiškai stinga ne tik vitamino B12, bet ir kitų svarbiausių vitaminų ir mineralų, tarp kurių – varis, selenas ir vitaminas D.

Šokiruojantys radiniai

Vaikinas neturėjo antsvorio, tačiau dėl jį kamavusio valgymo sutrikimo buvo kaip reikiant išsekęs. Nustatyta, kad vaikinas serga valgymo vengimo sutrikimu (angl. avoidant restrictive food intake disorder).

„Jo kaulai neteko visų reikiamų mineralų. Tokio amžiaus žmonėms tokie dalykai nebūdingi“, – pažymi D. Atan.

Septyniolikmečiui buvo skirti maisto papildai, jis nukreiptas pas dietologą ir psichologą. Kalbant apie regos sutrikimus, anot ekspertų, vaikiną mediciniškai galima pripažinti praktiškai apakusiu.

„Jo regėjimas labai prastas. Tai reiškia, kad jis negali vairuoti, labai sunkiai skaito, praktiškai negali žiūrėti televizoriaus, neskiria veidų. Vaikščioti savarankiškai vaikinas gali tik dėl periferinio matymo“, – sako jo gydytoja.

Netinkamos mitybos sukelta optinė neuropatija – būtent taip skamba vaikino diagnozė – pagydoma, jeigu laiku kreipiamasi į medikus.

Uždelsus per ilgai, optinio nervo nervų skaidulos miršta, ir žala tampa negrįžtama.

D. Atan sako, kad, laimei, tokių atvejų pasitaiko labai retai, tačiau tėvai privalo būti informuoti apie potencialius pavojus, siejamus su išrankiu valgymu, ir laiku kreiptis pagalbos į ekspertus.

Štai ką tėvams pataria gydytoja: „Geriausias sprendimas – nesinervinti, jei atžala itin išranki maistui. Apsišarvuokite kantrybe ir lėtai pratinkite prie įvairių produktų“.

Jos teigimu, multivitaminai gali padėti, tačiau jokie papildai negali pakeisti pilnavertės mitybos.

„Įvairi ir subalansuota mityba – žymiai geresnis pasirinkimas nei vitaminai“, – tvirtina ekspertė ir pridūrė, kad tam tikrų vitaminų perteklius, pavyzdžiui, A, gali būti žalingas organizmui, tad labai svarbu „nepersistengti“.

D. Atan teigimu, veganams taip pat gresia su vitamino B12 stygiumi susijusios regėjimo problemos (taip nutinka atsisakius mėsos). „Maistinės mielės – vienas iš geriausių vitamino B12 šaltinių“, – sako ji.

Dietologė ir Jungtinės Karalystės dietologų asociacijos atstovė Rebecca McManamon sako, kad dieta gali tapti ribota dėl įvairių priežasčių, tarp kurių ir mitybos sutrikimai, alergijos ir autizmas.

Kiekvienas atvejis vertas atskiro vertinimo.

„Taip pat verta paminėti, kad nuo 2016 metų Jungtinė Karalystė rekomenduoja visiems nuo spalio iki kovo vartoti vitamino D papildus“, – teigia ji.