Kodėl kai kurie žmonės alpsta vos pamatę kraują? Juk kraujas - natūralus dalykas

Kraujas yra visiškai natūralus dalykas. Žmonės per visą savo istoriją kariavo, medžiojo, ūkininkavo ir ieškojo nuotykių. Tikriausiai prisimenate nerūpestingas vaikystės vasaras, kai kraujuoti tekdavo kone kasdien. Evoliuciniu požiūriu, alpimas pamačius krauja yra didelė problema. Juk nualpęs žmogus negali suteikti pagalbos ar pats sutramdyti savo žaizdas. Negana to, 4 % atvejų, kuomet žmogus ima alpti pamatęs kraują, išsivysto į įvairias fobijas.

Techniškai, alpimą sukelia staigūs kraujospūdžio pokyčiai. Tai yra, vos pamačius kraują kraujo spaudimas staiga šokteli į viršų. Tai, beje, nepriklauso nuo to, ar kraujo bijote. Jei staiga, netikėtai pasirodo žymesnis kraujo kiekis, kraujo spaudimas staiga pakyla ir tai yra visiškai normalu. Tačiau kartais tada jis staiga nukrenta ir šis pokytis sukelia silpnumą.

Pamačius kraują kraujo spaudimas pakyla kaip natūrali reakcija gelbėtis. Gamtoje tas kraujas gali reikšti, jog jus kas nors užpuolė ar esate susižeidę ir dabar turite ieškoti pagalbos. Šis staigus pokytis kartais supainioja klajoklinį nervą, kuris perduoda smegenų signalą ir gelbėtis, ir nusiraminti. Jei jūs kraujuojate, aukštas kraujo spaudimas jums tikrai nepadės. Taigi, susiduria du skirtingi signalai, kurie supainioja klajoklinį nervą ir šis vienu metu pabando sumažinti kraujo spaudimą, bet padažninti širdies ritmą. To pasekoje smegenyse ima trūkti deguonies ir žmogus ima alpti.

Tie patys smegenų centrai, kurie per klajoklinį nervą reguliuoja kraujo spaudimą ir širdies ritmą, yra atsakingi ir už šlykštulį, kas paaiškina tą jausmą, kurį žmonės patiria prieš pat apalpdami. Prie kraujo vaizdo įmanoma priprasti - įprastai žmonės alpsta tik tada, kai kraujas pasirodo netikėtai. Tiesa, mokslininkai mano, kad alpimas pamačius kraują gali būti laikomas ir privalumu.

Sumažėjęs kraujo spaudimas sulėtina kraujavimą, o apalpęs žmogus nepanikuoja, todėl jam padėti lengviau. Mokslininkai taip pat primena patarimą nejudėti užpuolus lokiui. Ne vienas plėšrūnas vengia sergančio ar jau negyvo grobio. Teritoriniai gyvūnai taip pat įprastai negyvėlius palieka ramybėje.