„Nežinome, ką daryti. Visas pasaulis nežino, ką daryti su tokia perspektyva“. Už vėžį mirtinesni supermikrobai verčia atsisakyti chemoterapijos

Gydytojai Indijoje skambina pavojaus varpais dėl sergantiems vėžiu kylančios mirtinesnės už auglį grėsmės: šiuolaikiniais vaistais neišgydomų superbakterijų infekcijų.

Šalyje chemoterapija gydomi pacientai yra pasaulinio atspariausių antibiotikams superbakterijų plitimo smaigalyje. Šių superbakterijų sukeltos kraujo infekcijos tapo pagrindine leukemijos pacientų sirgimo ir mirties priežastimi, pernai pranešė Indijos žymiausio medicinos koledžo gydytojai.

Tokia bauginanti tikrovė verčia pacientus rinktis tarp kovos su savo mirtinu susirgimu ir tikimybės greičiau numirti nuo neišgydomos infekcijos. Kasmet Indijoje vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 milijono žmonių. Dažniausiai jis gydomas chemoterapija, dėl kurios jie tampa itin pažeidžiami. Visame pasaulyje kasmet nuo vaistams atsparių infekcijų miršta mažiausiai 700 000 žmonių. JK vyriausybės tyrimas rodo, kad nesiėmus veiksmų situacijai pataisyti, iki 2050-ųjų šis skaičius išaugs iki 10 milijonų ir kainuos $100 trilijonų. Tyrimo vertinimu, amžiaus viduryje daugiau žmonių mirs nuo superbakterijų infekcijų, nei nuo vėžio ir diabeto kartu sudėjus.

„Gresia sunkus scenarijus, kai pacientui taikoma chemoterapija išgydo vėžį, tačiau pacientas miršta nuo infekcijos,“ sako tyrimą kartu su kolegomis atlikęs infektologas Abdul Ghafur. „Nežinome, ką daryti. Pasaulis nežino, ką daryti su tokia perspektyva.“

Su užkrėstu maistu ir vandeniu gautas užkratas tampa normalaus žarnyno mikrobiomo dalimi, bet ištrūkęs iš žarnyno ir užkrėtęs šlapimo takus, kraują ar kitus audinius, jis gali tapti mirties priežastimi. Tokią įvykių eigą dažnai paskatina chemoterapija, susilpnindama virškinamojo trakto gleivinę.

Lapkritį paskelbtas 10 Indijos ligoninių tyrimas parodė, kad daugeliui antibiotikų atsparių bakterijų sukeltos infekcijos yra 2 – 3 kartus mirtinesnės, nei infekcijos, sukeltos įprastais antibiotikais pagydomų mikrobų.

„Taip, jūsų vėžys bus kontroliuojamas, bet tada galite mirti nuo infekcijos“

Beveik du trečdaliai sergančiųjų vėžiu, sergančių carbapenemui atsparia infekcija, miršta per keturias savaites, tuo tarpu pagydoma infekcija sergančiųjų pacientų mirtingumas per 28 dienas yra 38%, 2014 metais pranešė Ghafuras su kolegomis. Ghafuras atspariausių bakterijų infekcijas bando gydyti paskutinės vilties antibiotiku kolistinu. Vis dažniau tai nepadeda – infekcijos tampa atsparios ir jam. Anksčiau, prisimena Ghafuras, tokie atvejai buvo reti – „gal kartą per šešis mėnesius ar kartą per metus pasitaikydavo tokia bakterija – atspari viskam.“ Dabar tai atsitinka kas antrą savaitę.

Ghafuras, vienas iš aršiausių Indijos prieš superbakterijų plitimą nukreiptos kampanijos dalyvių, sako, kad nuo vaistams atsparių infekcijų mirštantys vėžio pacientai reprezentuoja vadinamąją postantibiotikų erą, kai paprasčiausias nubrozdintas kelias gali tapti mirties priežastimi. „Kalbant apie postantibiotikų erą, lengviausia ją pastebėti tarp vėžio pacientų,“ sako jis. „Jie tikisi išgydyti savo vėžį chemoterapija – tikrai yra nuostabių chemoterapinių vaistų – o tada paaiškiname šeimai: taip, jūsų vėžys bus kontroliuojamas, bet tada galite mirti nuo infekcijos“

Ši problema itin opi Indijoje, kur neteisingą antibiotikų vartojimą ir piktnaudžiavimas su žmonėmis ir gyvūnais stiprina netinkama higiena ir antisanitarija. Tai reiškia sugrįžimą į ankstesnę, grėsmingesnę erą. Iki praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio, pūliuojančios žaizdos galėjo baigtis mirtinu septiniu šoku. Antibiotikai visa tai pakeitė, per vienos kartos gyvenimą tikėtiną gyvenimo trukmę prailgindami dešimtmečiais ir padėdami modernios medicinos pagrindą. Chirurgija, organų transplantavimas, chemoterapija ir cezario pjūviai gimdyvėms galėjo būti atliekami gan saugiai būtent dėl antibiotikų gebėjimo stabdyti mikrobus.

2016 metų JK apžvalgoje, kurią atliko buvęs Goldman Sachs ekonomistas Jim O’Neill, rekomenduojama per 10 metų išleisti $42 mlrd. naujų vaistų, vakcinų ir diagnostinių įrankių kūrimui bei pateikti mechanizmus, mažinančius antibiotikų poreikį. Tačiau nedaug vyriausybių panoro investuoti į pasaulinės antibiotikams atsparių mikrobų krizės sprendimą. „Nemanau, kad jos supranta šios problemos aktualumą, arba daugelyje šalių tai nelaikoma prioritetu,“ sako O’Neillas. „Vyriausybės nemėgsta leisti pinigų prevencijai, ir galiausiai daugiau iššvaisto kovai su proveržiais. Tai iš tiesų gan kvaila.“

Tuo tarpu dėl atsakomybės stokos daugelis dar neseniai modernios medicinos stebuklais laikytų dalykų atsiduria šiukšlyne. „Kaip gydytojas, kaip infektologas., gyvenantis XXI amžiuje su visais šiuolaikinės medicinos išradimais ir atradimais, jaučiu, kad mano rankos yra surištos,“ sako Ghafuras. „Jei negaliu išgydyti savo pacientų infekcijos, kad ir kokie nuostabūs pasiekimai bus onkologijoje, iš jų nebus naudos, nes žinome, kad vėžio pacientams infekcijos yra mirtinos.“