JAV profesorius įvardijo didžiausias mūsų ydas ir pateikė veiksmų planą, kaip nemirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Profesorius dr. Williamas S. Harrisas yra vienas žymiausių ir dažniausiai cituojamų ekspertų pasaulyje. Profesorius per 39 karjeros metus yra parašęs arba bendradarbiavo rašant virš 360 mokslinių straipsnių širdies ligų diagnozavimo ir prevencijos, organizmo atsparumo ir omega-3 rūgšties temomis. 2004 metais su kolegomis sukūrė omega-3 indekso testą, kuris, anot mokslininkų, padeda efektyviau nei cholesterolio testas nustatyti širdies ligų susirgimų riziką ateityje. Prof. Harrio tyrimus ne kartą finansavo JAV Nacionalinis Sveikatos Institutas. Šiuo metu prof. W. Harris vadovauja „OmegaQuant Analytics“ laboratorijai bei dėsto Pietų Dakotos Sanfordo Medicinos mokykloje.

Pateikiame interviu su profesoriumi apie širdies ir kraujagyslių ligas:

– Profesoriau, ką galite pasakyti apie Lietuvos gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos ir pasaulio kontekste?

– Remiantis 2016 m. Eurostato duomenimis, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias mirtingumas nuo šių ligų iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Vienam milijonui Lietuvos gyventojų tenka 5 610 mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – labai didelis skaičius!

Po Lietuvos rikiuojasi Latvija (4 000 mirčių milijonui gyventojų) ir Vengrija (3 670). Mažiausias širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių skaičius užfiksuotas Prancūzijoje (470 mirčių milijonui gyventojui), Nyderlanduose (580) ir Ispanijoje (640) (European Comission, “Eurostat: 1 in 8 deaths due coronary heart diseases”).

Remiantis kitu rastu duomenų šaltiniu, praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje mirė 39 574 žmonės. Daugiau nei pusė (55,4 proc.) – nuo širdies ir kraujagyslių ligų (Health Information Centre of Institute of Hygiene, „Causes of death").

– Lietuvoje žmonės dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės šios tendencijos priežastys?

– Na, nelengva atsakyti į šį klausimą, tačiau, remdamasis rastais duomenimis apie Lietuvą, galėčiau nurodyti šiuos pagrindinius rizikos veiksnius: rūkymas, netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, aukštas cholesterolio lygis, gausus alkoholio vartojimas, psichinis ir socialinis stresas. Nors lietuviai žino sveikos mitybos ir gyvensenos principus, tačiau ne visada jais vadovaujasi.

Kitas svarbus veiksnys gali būti nepakankamas omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų vartojimas. Remiantis Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto radijo dažnio abliacijos koeficientu, dėl nepakankamo omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų vartojimo 2017 m. Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1 662 žmonės. Omega-3 riebalų rūgščių trūkumo sukeltos išeminės širdies ligos mirtingumas yra didesnis tarp vyresniojo amžiaus Lietuvos gyventojų. 15–49-erių metų amžiaus grupėje mirtingumas yra mažiausias: 3,58 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šioje amžiaus grupėje 44 žmonės mirė nuo išeminės širdies ligos, kurią sukėlė omega-3 riebalų rūgščių trūkumas. 50–69-erių metų amžiaus grupėje mirčių skaičius išaugo iki 323. Tai atitinka 42,45 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. 70-ies metų amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje užfiksuotos 1 278 mirtys, arba 321,29 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Antrą vietą pagal mirtingumą užima augliai. Regis, širdies ir kraujagyslių ligos žmones užklumpa nepriklausomai nuo aplinkybių. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali būti genetiškai paveldimos.

– Ar galima teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligoms lengviau užkirsti kelią nei onkologiniams susirgimams?

– Manau, kad galima. Apie širdies ir kraujagyslių ligų priežastis žinome kur kas daugiau nei apie vėžį, taigi, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos paprastai yra kur kas geresnės nei vėžio. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai lengviau gydomos nei vėžys, kurio yra įvairių rūšių. Viena vertus, galima pakeisti savo gyvenimo būdą, siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, mesti rūkyti (atsisakę šio žalingo įpročio taip pat sumažinsite širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę – dviguba nauda!). Kita vertus, skirtingai nei širdies ir kraujagyslių ligų atveju (statinai blogojo cholesterolio kiekiui mažinti, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, beta blokatoriai kraujo spaudimui mažinti ir kt.), nėra prevencinių vaistų nuo vėžio.

– Viena iš jūsų mokslinių tyrimų sričių yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Kokius veiksmus reikia atlikti, norint tinkamai užkirsti kelią šioms ligoms? Nuo ko pradėti?

– Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia daug veiksnių. Kai kurie iš jų yra genetiniai, kiti – aplinkos (gyvenimo būdas, mityba, stresas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir t. t.). Genetinių rizikos veiksnių pakeisti nepavyks (bet jau kol kas!), tačiau kitus – galima. Labai svarbu sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą (jeigu per aukštas). Mano kompetencijos sritis – omega-3 riebalų rūgštys (jų gausu žuvų taukuose, menkių kepenyse ir kt.). Esu įsitikinęs, kad per mažas omega-3 riebalų rūgščių kiekis kraujyje yra dar vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Laimei, jį galima gerokai paprasčiau sumažinti nei kraujo spaudimą ar cholesterolio kiekį, nes nereikia jokių vaistų. Tiesiog valgykite daugiau maisto produktų (ypač riebių žuvų), sudėtyje turinčių omega-3 riebalų rūgščių, arba gerkite specialius maisto papildus (žuvų taukai, menkių kepenų taukai, tam tikrų dumblių preparatai, krilių taukai ir kt.) ir greitai padidinsite vadinamąjį omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksą. Šis indeksas yra susijęs su kraujo tyrimu, kurį sukūrėme maždaug prieš 15-ą metų (jam atlikti užtenka lašelio kraujo). Jis parodo, kiek jūsų kraujyje ir audiniuose yra omega-3 riebalų rūgščių. 4–5 proc. yra gana dažna koncentracija Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Europoje, tuo tarpu Korėjos ar Japonijos gyventojams būdinga 9–11 proc. koncentracija. Mes manome, jog optimali omega-3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje yra 8–12 proc.

– Ar derėtų vartoti širdies darbui gerinti skirtus maisto papildus? Kokie yra geriausi?

– Jei žmonės valgytų daugiau riebių žuvų (lašišų, silkių, skumbrių, sardinių, tunų), praktiškai nebereikėtų gerti maisto papildų. Vis dėlto, jei nevalgote žuvies tiek, kiek valgo japonai (penkis kartus per savaitę), be maisto papildų greičiausiai neišsiversite, jei norite, kad jūsų omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksas būdų optimalus. Kalbant apie šią papildų kategoriją, geriausiai tinka tie gaminiai, kurių sudėtyje yra didžiausias eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties kiekis. Veiksmingos tiek kapsulės, tiek skysti taukai.

– Jauniems žmonėms neretai sunku išlaikyti motyvaciją prižiūrėti savo organizmą, kai jaučiasi sveiki. Ar yra konkretus amžius, kurio sulaukus būtina pradėti rūpintis savo širdies sveikata?

– Kalbant apie omega-3 riebalų rūgštis, manyčiau, kad net naujagimiams yra naudinga su maistu gauti eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties. Sutinku dėl jaunų žmonių įsitikinimo, jog yra nepažeidžiami, ir nenori imtis veiksmų sumažinti sunkių ligų riziką ateityje. Nežinau, kaip juos motyvuoti. Tai ne mano sritis. Žinau tik tiek, kad yra įrodymų, patvirtinančių maisto papildų su omega-3 riebalų rūgštimis naudą ir vaikystėje, ir paauglystėje, ir sulaukus pilnametystės, ir vėlesniais gyvenimo etapais. Derėtų pasirinkti labiausiai patinkantį variantą: valgyti daugiau žuvų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (pienas, kiaušiniai, kai kurių rūšių duona ir kt.) arba gerti maisto papildus.

– Dauguma žmonių tikriausiai galvoja, kad matuoti kraujo spaudimą turėtų tik pagyvenusieji. Kada reikėtų pradėti reguliariai matuoti kraujo spaudimą?

– Neabejoju, jog dar paauglystės pradžioje išmatuotas kraujo spaudimas leistų nustatyti žmones, kuriems senatvėje gresia kraujo spaudimo problemos.

– Kartu su bendradarbiais sukūrėte omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indekso tyrimą, kuris, anot mokslininkų, padeda nustatyti širdies ligų riziką ateityje. Kaip jis gali padėti paprastam žmogui?

– Tyrimo koncepciją parengėme 2004 m. kartu su kolega Clemensu von Schacky, o vėliau sukūrėme ir kraujo tyrimą (jį galima atlikti naudojant įprastą kraujo mėginį ar net išdžiuvusio kraujo dėmę). Paėmus kraujo namuose, mėginys nusiunčiamas į laboratoriją analizei atlikti. Vėliau tiriamas asmuo gauna elektroninę ataskaitą. Optimali arba planinė reikšmė yra 8 proc. ar daugiau. Jeigu jūsų omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksas yra žemesnis, reikia valgyti daugiau žuvų ir (arba) gerti papildus su eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštimis. Lietuviai gali užsisakyti tyrimą apsilankę interneto svetainėje, tačiau kol kas rezultatai pateikiami tik anglų kalba.

– Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, regis, yra labai daug priemonių, kurių galima imtis. Galbūt galėtumėte pateikti trumpą santrauką ar patarimų, ką vertėtų daryti?

– Taip, širdies ir kraujagyslių ligos yra sudėtingos, turi daug skirtingų rizikos veiksnių. Jei reikėtų išvardyti veiksmus, kuriuos būtina atlikti norint sumažinti riziką, pradėčiau nuo:

• omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indekso padidinimo iki 8 proc. ar daugiau! Nereikia jokių vaistų – tik pakoreguoti mitybą ir (arba) maisto papildų vartojimą.
• Taip pat patarčiau mesti rūkyti, jei rūkote! Atsisakę tabako gaminių, gerokai sumažinsite riziką.
• Taip pat reikia sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje arba kraujo spaudimą, jeigu yra per didelis. Tam turėsite numesti svorio ir pagerinti mitybą (taip pat nepamirškite labiau riboti druskos kiekį) arba vartoti vaistus. Jei sergate antro tipo cukriniu diabetu, atsikratę kelių nereikalingų kilogramų stipriai pagerinsite savo sveikatos būklę. Žinoma, galite vartoti vaistus, mažinančius cukraus kiekį kraujyje.
• Taip pat labai svarbu reguliariai mankštintis, užteks bent išeiti pasivaikščioti.

Negalite pakeisti savo genų ar šeimos narių ligų istorijos, tačiau pirmiau išvardyti veiksmai padės gerokai sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis!