Naujas tyrimas rodo, kad rūkymas sukelia didelį poveikį psichikos sveikatai - gresia depresija ir šizofrenija

Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo Jungtinės Karalystės Bristolio universiteto mokslininkai, papildė augančius įrodymus, jog rūkymas gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai. Užuot tiesiog patyrinėję, ar rūkantieji turi genetinį polinkį į depresiją arba šizofreniją, tyrėjai naudojo genetinius duomenis, kad išanalizuotų priežasties ir pasekmės ryšius.

„Psichikos ligomis sergantys asmenys neretai ignoruojami stengiantis sumažinti rūkančiųjų skaičių, todėl atsiranda nelygybė sveikatos priežiūros atžvilgiu“, – pareiškime sakė tyrimo vadovė Robyn Wootton.

„Mūsų darbo rezultatai rodo, kad turėtume kaip įmanoma labiau stengtis užkirsti kelią rūkymui ir raginti rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio dėl pasekmių psichikos ir fizinei sveikatai.“

Mokslininkai ištyrė 462 690 europiečių kilmės asmenų duomenis, naudodami metodą, vadinamą Mendelio atsitiktine atranka.

Metodą sudaro su tam tikromis ypatybėmis, tokiomis kaip depresija ar šizofrenija, susijusių genetinių variacijų nustatymas ir bandymai naudojant grupę tiriamųjų, ar konkrečią variaciją galėjo sukelti, pavyzdžiui, rūkymas.

Taikydami šį metodą, tyrėjai gali išsiaiškinti, ar ryšys yra priežastinis. Jie padarė išvadą, kad nors rūkymas padidina depresijos ir šizofrenijos tikimybę, depresija ir šizofrenija sergantys žmonės taip pat yra labiau linkę rūkyti. Kita vertus, studijos autoriai pastebėjo, jog šis ryšys buvo silpnesnis tarp šizofrenija sergančių asmenų.

Ta pati komanda taip pat aptiko, kad rūkymas padidina ir bipolinio sutrikimo riziką. Šio tyrimo, kurio metu irgi buvo naudojamas Mendelio atsitiktinės tvarkos metodas, rezultatai buvo išspausdinti rugsėjo mėnesį.

Mokslininkai rekomendavo pasirūpinti, kad psichiatrijos ligoninių teritorijoje būtų draudžiama rūkyti, siekiant išvengti neigiamo poveikio psichikos sveikatai. Visas tyrimas buvo paskelbtas trečiadienį žurnale „Psychological Medicine“.

Buvęs psichiatras konsultantas ir Londono universiteto koledžo bei Karalienės Marijos universiteto garbės profesorius Davidas Curtisas tyrime nedalyvavo, tačiau jo rezultatus interpretuoja truputį kitaip.

Jis nemano, kad rūkymas tiesiogiai veikia smegenis ir padidina šizofrenijos riziką. Greičiausiai rezultatuose atsispindi tik besilaukiančiųjų rūkymo poveikis (rūkymas nėštumo metu yra šizofrenijos rizikos veiksnys).

„Tikriausiai matome įrodymus, kad šizofrenija sergančių žmonių mamos turėjo didesnį genetinį polinkį rūkyti, taigi, rūkė nėštumo metu ir taip padidino riziką, jog jų vaikams gali išsivystyti šizofrenija“, – pareiškime sakė jis.

„Be to, savo atžaloms jos taip pat perdavė didesnį genetinį polinkį rūkyti, o būtent tai ir užfiksavo tyrimą atlikusi komanda.“

Remiantis liepos mėnesį „Lancet“ psichiatrijos komisijos paskelbta ataskaita, visame pasaulyje psichikos ligomis sergantys asmenys miršta iki 20 metų anksčiau už jomis nesergančius žmones. 2018 m. sausio mėnesį atlikto kito tyrimo rezultatai leido padaryti išvadą, kad marihuanos arba cigarečių rūkymas sukelia didesnę paauglių psichozės riziką. Psichoze vadinamas toks psichikos sutrikimas, kai asmuo praranda ryšį su tikrove ir haliucinuoja arba jį apima manija.