Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

9 galimos priežastys, kodėl nuolat jaučiatės prastai

2019-12-02 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (165)
    Share

Visi kartais prastai pasijunta, bet kai kuriomis aplinkybėmis žmogus jaučiasi prastai labai dažnai ar netgi nuolat. Prastą savijautą gali lemti pykinimas, dažni peršalimai ar pastovus nuovargis, rašoma straipsnyje medicalnewstoday.com.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prasta savijauta gali tęstis kelias dienas, savaites ar mėnesius dėl miego trūkumo, streso, nuovargio ar netinkamos mitybos. Kai kuriais atvejais, galima priežastis – liga.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 2019 m. 60 proc. Amerikos suaugusiųjų skundžiasi viena chronine liga ar ilgalaikiu sveikatos sutrikimu, o 40 proc. blogos savijautos priežastis – dvi ar daugiau ligų.

Šiame straipsnyje bus apžvelgiamos nuolatinės prastos savijautos priežastys, simptomai ir galimi gydymo būdai.

Priežastys, simptomai ir gydymas

1. Nerimas

Daugelis žmonių nesusietų nerimo su prasta savijauta, ir vis tik būtent nerimas dažnai sutrikdo virškinimą.

Nerimą patiriantį žmogų gali varginti pykinimas, nerimas susilpnina imunitetą, todėl dažniau prikimba peršalimo ligos.

Kiti nerimo simptomai:

  • prakaitavimas,
  • dusulys,
  • galvos svaigimas,
  • padažnėjęs širdies plakimas,
  • drebulys,
  • tam tikrų situacijų vengimas.

Natūralu, kad žmonės išgyvena nerimą. Bet jei žmogus gyvena nuolat apimtas nerimo, jei jis trukdo kasdieniam gyvenimui, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl nerimo sutrikimo.

Jei žmogus beveik kasdien patiria nerimą pusę ar ilgiau, tai gali būti generalizuotas nerimo sutrikimas.

Galimas ir specifinis nerimo sutrikimas ar fobija, jeigu nerimą kelia tam tikros situacijos, socialiniai kontaktai, nehigieniškos vietos ar pan.

Galimi gydymo būdai

Nerimas, nerimo sutrikimai yra gydomi. Galimi gydymo būdai:

  • Būtina išsiaiškinti nerimo priežastis, kurios gali būti gyvensenos veiksniai, santykiai, narkotikai ar alkoholis.
  • Neretai padeda psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ar tarpasmeninė terapija.

2. Chroninis stresas

Kartais patirti stresą – absoliučiai normalu, tačiau nuolatinis stresas stipriai kenkia kūnui ir psichikai.

Fizinę savijautą neretai pakerta labai stiprus stresas, kurio priežastys – artimo žmogaus netektis, šokas ar traumuojantis išgyvenimas.

Chroninio ar labai stipraus streso simptomai būna patys įvairiausi, nes stresas veikia imuninę sistemą, nervų sistemą, hormonų sistemą ir širdies veiklą.

Chroninio streso simptomai:

  • energijos stygius,
  • virškinimo sutrikimai, kaip antai, diarėja, pilvo diegliai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
  • nemiga, sutrikęs miegas,
  • nerimas,
  • raumenų skausmai ar sąstingis
  • galvos skausmas,
  • dažnai prikimbančios infekcija – peršalimas, gripas, šlapimo takų infekcijos,
  • sumažėjęs noras bendrauti, socializuotis.

Galimi gydymo būdai:

Vienintelis užtikrintas būdas įveikti chroninį stresą – išsiaiškinti ir pašalinti jį lemiančią priežastį.

Tiesa, stresą ir jo simptomus galima sumažinti ir pakeitus tam tikrus įpročius.

Daugelis tradicinio ar alternatyvaus gydymo specialistų padeda suvaldyti, apmalšinti stresą.

Stresą patiriantiems žmonėms patartina:

  • Išspręsi konfliktus, kurie kelia pyktį.
  • Reguliariai mankštintis.
  • Stengtis kuo daugiau laiko praleisi gamtoje.
  • Praktikuoti sąmoningą ugdymą (angl. mindfulness) ir stresą malšinančias veiklas, kaip antai, jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus, vizualizacijos pratimus.
  • Namuose negalvoti apie nebaigtus darbus, nesinešti namo nebaigtų darbų, o darbe negalvoti apie namų rūpesčius, asmenines problemas.
  • Susirasti atpalaiduojantį, malonų pomėgį, ypač tokį, kuris skatintų kūrybingumą, pvz., piešimą, tapymą, rašymą, dainavimą grojimą kokiu nors instrumentu.
  • Paprašyti artimųjų, draugų pagalbos, palaikymo.
  • Kreiptis į psichoterapeutą.

3. Miego trūkumas

Kad žmogus būtų fiziškai ir psichiškai sveikas, būtina gerai išsimiegoti. Dėl nuolatinio neišsimiegojimo gali pašlyti sveikata.

Daugelis ligų sutrikdo miegą, todėl suintensyvėja nemalonūs simptomai.

Dažni miego sutrikimo, neišsimiegojimo simptomai:

  • mieguistumas dienos metu,
  • nuovargis,
  • sunku susikoncentruoti, atlikti įvairias užduotis,
  • dirglumas, nerimas,
  • dažniau sergama infekcinėmis ligomis, ilgėja sveikimo laikotarpis,
  • depresija.

Galimi miego sutrikimo gydymo būdai:

  • Nustatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi valandas, šios dienotvarkės laikykitės ir savaitgaliais.
  • Išneškite iš miegamojo visus elektroninius prietaisus.
  • Gydykitės nuo miegą trikdančių ligų, kaip antai, nuo miego apnėjos, neramų kojų sindromo, nerimo, chroninio skausmo.
  • Nevartokite energinių gėrimų, venkite kofeino.
  • Prieš miegą padarykite jogos pratimų, medituokite, pagulėkite vonioje ar paskaitykite knygą.

4. Netinkama mityba ir dehidratacija

Dehidratacija, maitinių medžiagų trūkumas, netinkama mityba kelia organizmui stresą. Nuolatinis vandens ir maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti daugelį problemų:

  • chroninį nuovargį, silpnumą,
  • galvos svaigimą,
  • negebėjimą susikoncentruoti,
  • imuniteto nusilpimą, ilgesnį sveikimo laiką,
  • svorio sumažėjimą.

Galimi gydymo būdai:

Per dieną rekomenduojamo išgerti vandens kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, jei sergama, nuo ligos, o jei tai moteris, svarbu, ar ji nesilaukia.

Jei neramu, kad jums – dehidratacija, pasitarkite su gydytoju.

Kad organizmui netrūktų vitaminų ir būtinų maistinių medžiagų, reikia sveikai, subalansuotai maitintis, į racioną įtraukti šių maisto produktų:

  • viso grūdo miltų gaminių,
  • vaisių ir daržovių,
  • ankštinių – pupelių, lęšių, avinžirnių,
  • sveikųjų riebalų, kurių turi riebi žuvis, šalto spaudimo alyvuogių aliejus, dauguma riešutų, kiaušiniai, avokadai, juodasis šokoladas.

5. Netinkama higiena

Netinkama higiena, ypač burnos, gali sukelti nemalonių simptomų, kurie dažnai ar nuolat blogins savijautą. Esant netinkamoms higienos sąlygoms, bakterijos lengviau dauginasi, susidaro palankios sąlygos infekcijoms.

Oda – natūralus organizmo barjeras nuo bakterijų ir virusų, galinčių sukelti infekcijas.

Svarbu praustis, skalbti drabužius ir patalus, kad apsiaugtumėte nuo bakterijų.

Dantenose yra daug kraujagyslių. Jei yra dantenų infekcijų, per kraują jos gali išplisti po visą organizmą. Nuo stiprių dantenų infekcijų gali prasidėti įvairios ligos.

Galimi prevencijos ir gydymo būdai:

Reguliariai prausiantis, plaunant rankas, skalbiant drabužius ir patalynės užvalkalus, užkertamas kelias daugeliui infekcijų. Jei dantys ir dantenos sveiki, žymiai sumažėja dantenų ligų ir įvairių infekcijų tikimybė.

  • Du kartus per dieną valykitės dantis, o tarpdančius – specialiu siūlu.
  • Reguliariai eikite pasitikrinti dantų pas odontologą.
  • Meskite rūkyti.
  • Venkite cukrumi saldintų produktų ir gėrimų.

6. Alkoholis, kofeinas ir vaistai

Miegą gali sutrikdyti alkoholis, kofeinas, daugelis receptinių vaistų, dėl to suprastėja savijauta.

Ilgas stimuliuojamųjų medžiagų ar antidepresantų vartojimas gali sukelti fizinių ir psichikos pokyčių.

Galimi gydymo būdai:

Patartina mažiau vartoti kofeino turinčių gėrimų, o nuo pietų apskritai jų atsisakyti. Svarbu atsiminti – kofeinas ir cukrus stipriai veikia savijautą.

Jei nemalonius simptomus sukelia jums skirti vaistai, pasitarkite su gydytojų – galbūt įmanoma rasti švelnesnio poveikio medikamentų alternatyvą.

7. Autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos silpnina imuninę sistemą, todėl dažniau prikimba infekcijos, peršalimas, gripas. Chroninėmis imuninėmis ligomis sergantys žmonės dažniau serga ir ilgiau sveiksta.

Dažnos imuninės ligos, dėl kurių nuolat prastai jaučiamasi:

  • vilkligė,
  • ŽIV,
  • celiakija,
  • dirgliosios žarnos sindromas,
  • astma,
  • artritas,
  • alergijos,
  • 1-ojo tipo diabetas,
  • išsėtinė sklerozė,
  • skydliaukės hiperfunkcija.

Autoimuninės ligos sukelia daug simptomų – nuovargį, bėrimą, nerimą, virškinamojo trakto sutrikimų ir kt.

Galimi gydymo būdai:

Vienintelis autoimuninių ligų simptomų gydymas – reikiami gydytojų skirti vaistai ir būklės stebėjimas.

8. Dažnesnis kontaktas su žmonėmis

Daug bendraujančiam su žmonėmis asmeniui – didesnė virusų ir bakterijų sukeliamų infekcijų rizika.

Žmonėms dažniau gresia infekcijos, jei jie:

  • dirba su vaikais,
  • dirba sveikatos apsaugos srityje,
  • darbe daug kontaktuoja su žmonėmis, pvz., dirba viešbutyje,
  • daug keliauja, dažnai naudojasi viešuoju transportu.

Galimos prevencijos priemonės

Socialinių kontaktų neįmanoma išvengti, ypač jei toks jūsų darbas, kita vertus, patartina pasitelkti prevencijos priemones:

  • dažnai plauti rankas,
  • bendraujant su užkrečiama liga sergančiu žmogumi, užsirišti veido kaukę,
  • naudoti antibakterinius rankų valymo skysčius.

9. Anemija

Anemija sergantiems žmonėms kraujyje trūksta hemoglobino, kuris perneša deguonį. Kai ląstelės ir audiniai negauna reikiamo kiekio deguonies, jie negali tinkamai funkcionuoti, todėl dėl anemijos žmonėms trūksta energijos.

Dažni anemijos simptomai:

  • silpnumas, greitai pavargstama,
  • sunku susikaupti,
  • sunku kvėpuoti, trūksta oro,
  • išbalusi oda.

Gydymo būdai:

Dažnai pakanka paprasčiausiai pakoreguoti mitybą ar imti vartoti geležies papildus. Daug geležies turintys maisto produktai:

  • tamsiai žalios, lapinės daržovės,
  • pupelės, lęšiai,
  • vištiena, žuvis, kiauliena ir jautiena,
  • riešutai ir sėklos,
  • kiaušiniai,
  • rudieji ryžiai,
  • geležimi praturtinta duona, dribsniai.

Komplikacijos

Nuolat prastai besijaučiantys žmonės ne visada gali eiti į darbą, lankyti pamokas, paskaitas, jiems sunku atlikti kasdienius įsipareigojimus. Tai ypač pasakytina apie sergančius chroninėmis ligomis.

Nuo chroninių ligų gal apimti nerimas, sutrikti miegas, sudėtinga reguliariai sportuoti, palaikyti socialinius kontaktus su žmonėmis.

Viena vertus, įvairios komplikacijos būdingos vienai ar kitai ligai, kita vertus, nuolat prastai besijaučiančiam žmogui prasidėti depresija, kilti nerimas, atsirasti nuolatinis nuovargis.

Kada reikia kreiptis į gydytoją

Jei ilgiau nei savaitę ar pora prastai jaučiatės, kreipkitės pagalbos į medikus. Gydytojas nustatys prastos savijautos priežastis, paskirs tinkamą gydymą.

Medikai gali rekomenduoti pakeisti įpročius, pakoreguoti gyvenseną, paskirti gydymą, kuris sušvelnins simptomus.

Labai svarbu papasakoti gydytojui ir apie užsitęsusias ligas, kad jis galėtų paieškoti tinkamo gydymo.




 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
123(0)
111(0)
99(1)
92(4)
90(0)
71(0)
68(2)
67(0)
54(0)
45(1)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
308(3)
303(6)
295(0)
294(2)
293(2)