Mokslininkai: kasdien suvalgykite šitų vaisių ir būsite apsaugotas nuo širdies ligų

Neseniai Alabamos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „Journal JCI Insight“, parodė, kad kasdien po vieną avokadą ir bananą suvalgęs žmogus tikrai yra apsaugotas nuo širdies ligų. O konkrečiai kalbant, žmogus yra apsaugomas nuo aterosklerozės – arterijų sukietėjimo, privedančio ir prie kitų sutrikimų.

Be to, sumažėja ir arterijų užsikimšimo, kai prireikia ir operacijos, rizika. Būtent šiuose produktuose esantis didelis kalio kiekis gali apsaugoti nuo visų šių ligų ir palaikyti tinkamą sveikatos būklę, skelbia mokslininkai.

Kad kalis mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei inkstų ligų komplikacijų riziką, parodė ir su gyvūnais atliktas bandymas. Eksperimento metų pelės buvo šeriamos maistu, kuriame buvo mažas, normalus ir didelis kalio kiekis. Tų pelių, kurios gavo daugiausia kalio, arterijos buvo gerokai lankstesnės, palyginti su kitų gyvūnų arterijomis. Mažiausiai kalio gavusių pelių arterijos buvo ganėtinai kietos.

Tas pats vyksta ir su žmonėmis. Jeigu kasdien valgysime avokadų ir bananų, simptomai, ypač arterijų kietumas – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pranašas, išnyks.

Problemų ima kilti, nes arterijų kietumas skatina širdį daugiau dirbti ir pumpuoti kraują po visą organizmą. Arterijų kalkėjimas yra tik viena iš pagrindinių problemų, kuriai užkirsti kelia gali tinkamas gaunamo kalio kiekis. Tačiau esama ir daugiau rimtų sveikatos problemų: hipertenzija, chroniška inkstų liga, metabolinis sindromas, insultas ir širdies ligos.

Kalkėjimas ir ką tai reiškia jūsų arterijoms

Kalkėjimas yra kalcio kaupimasis audiniuose, organuose arba venose. Šis procesas gali pakenkti svarbiai audinio, organo arba venos funkcijai.

Kalkėdamos arterijos kietėja ir kraujui tampa vis sunkiau jomis tekėti. Jauno žmogaus organizme lankstumą padeda išlaikyti baltymas elastinas. Tačiau organizmui senstant, elastino kiekis mažėja, todėl arterijų sienelės kietėja.

Aterosklerozė ima vystytis, kai ant kraujagyslių vidinių sienelių pradeda kauptis riebalai ir aterosklerozinės plokštelės. Dėl to sumažėja kraujagyslių praeinamumas.

Mažai kalio vartojantys žmonės patenka didesnės rizikos grupę

Mokslininkai puikiai žino, kokį svarbų vaidmenį kalis atlieka kovojant su arterijų kalkėjimu ir susijusiomis infekcijomis. Taigi, gausesnis kalio vartojimas su maistu gerina arterijų būklę. Visgi pernelyg gausus kalio kiekis gali sukelti tam tikrų problemų: pilvo skausmų, šleikštulį, gausesnį tuštinimąsi.

Bananuose ir avokaduose kalio yra itin daug, todėl jie gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Jeigu bus atlikta daugiau mokslinių tyrimų, padedančių nustatyti, ar ligos ima reikštis vartojant daug bananų ir avokadų, galbūt pavyks sukurti tobulesnių vaistų“, – sakė Britanijos širdies fondo atstovas Mike‘s Knaptonas.

Kalis ir magnis: sąveika vardan sveikatos

Norint turėti sveiką širdį, sveikus inkstus, nervus ir raumenis bei gerą kraujotaką, svarbu nepamiršti ir apie organizmui būtiną magnio kiekį. Kadangi tai – ketvirtas pagal gausą mineralas žmogaus organizme, pakankamas jo kiekis yra būtinas.

Magnis yra vadinamas gamtos sukurtu natūraliu fiziologiniu kalcio kanalų blokatoriumi. Į organizmą patekus magniui, padidėja tarpląstelinio kalcio kiekis. Kadangi kalcis vaidina svarbų vaidmenį formuojantis kaulams ir gerėjant raumenų būklei, per mažas magnio kiekis organizme gali sukelti raumenų problemų, hipertenziją ir smegenų kraujagyslių spazmus.

Magnio trūkumas yra siejamas su įvairiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei nervų ir raumenų veiklos sutrikimais, magnio pasisavinimo sutrikimais, diabetu, inkstų veiklos sutrikimais bei piktnaudžiavimu alkoholiu.

Dažniausiai pasireiškiantys magnio trūkumo požymiai yra raumenų mėšlungis, nepaaiškinamas silpnumas, pavieniai širdies ritmo surikimai, akių trūkčiojimai ir nervingumas. Tačiau pasitaiko ir tokių požymių, kuriuos sunku pastebėti, kol magnio kiekis ypač sumažėja. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, astma ir osteoporozė taip pat gali būti siejami su magnio kiekio sumažėjimu.

Specialistai pažymi, kad pasireiškus minėtiems simptomams ir nustačius, kad dėl jų veikiausiai kaltas mažas magnio kiekis, žmonės ima vartoti papildus arba pakoreguoja mitybą, arba daro ir viena, ir kita. Viena iš daugybės priežasčių, kodėl organizme sumažėja magnio ir kalcio, yra ta, jog esant trūkumui organizmas ima naudoti kauluose esančius magnį ir kalcį.

Deja, taip gali susidaryti dvigubai pavojinga situacija, kai iš pažiūros pakankamas magnio kiekis gali maskuoti realų nepakankamumą, automatiškai lemiantį tolesnį kaulų struktūros prastėjimą. Dėl šios priežasties specialistai turėtų informuoti pacientus apie tokios situacijos tikimybę ir patarti nesikliauti vien paprastais tyrimais arba akivaizdžių simptomų nebuvimu.

Kai koreguojama mityba, kad padidėtų su maistu gaunamų kalio ir magnio kiekis, bananų ir avokadų įtraukimas galėtų būti puikus startas. Vartojant šiuos produktus ilgainiui išnyksta mineralų trūkumo požymiai: pagerėja gliukozės rodikliai, pavyksta kokybiškiau pailsėti, sumažėja spaudimas, pagerėja mitochondrijų darbas, pasipildo energijos atsargos.

Bananai – posakio „Ką valgai, toks ir esi“ patvirtinimas

Bananai yra ypač gerai žinomi tropiniai vaisiai, išsiskiriantys puikiu skaniu, nesudėtingomis laikymo sąlygomis, ilgu vartojimo terminu ir atsparumu nepalankioms transportuojant pasitaikančioms aplinkybėms. Bananuose yra ne tik daug kalio: nedideliame, maždaug 100 gramų svorio banane yra ir pakankamai ląstelienos. Be to, bananuose yra vitamino C ir B6, taip pat mangano, vario ir baltymų.

Visgi nevalia pamiršti apie cukrų: bananuose iš tiesų daug fruktozės. Viename banane gali būti 12,4 gramo fruktozės. Laimei, kaip ir kalis, ji teikia organizmui naudos, todėl nedidelis bananas – puikus užkandis.

Maisto produktai, kuriuose gausu kalio, sumažina ir akmenų formavimosi inkstuose riziką. Bananai taip pat gali padėti išlaikyti tinkamą kraujo spaudimą. Nevisiškai sunokę bananai yra naudingi žmonėms, kurie jautrūs insulinui, nes juose yra 15–30 gramų virškinimui atsparaus krakmolo.

Bananai gali padėti subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, nes jie nedidina glikeminio indekso.

Bananai yra puikus produktas, praverčiantis ruošiant tirštus kokteilius, kadangi suteikia jiems ne tik nuostabaus skonio, bet ir kreminę konsistenciją. Šiuos vaisius, aišku, galima valgyti ir paprasčiausiai supjaustytus ir, pavyzdžiui, apteptus riešutų sviestu. Tai bus sveikas užkandis visiems.

Avokadai – įspūdinga maistinė vertė

Avokadai teikia didžiulę naudą visam žmogaus organizmui, bet ypač – širdžiai ir kraujagyslėms. Ląsteliena yra viena svarbiausių sudėtinių jo dalių. Avokaduose taip pat yra vitaminų C ir K bei folio rūgšties.

Štai keli skaičiai, įrodantys, kokie naudingi yra avokadai. Juose yra:

• Kalio – 28 proc.
• Pantoteno rūgšties – 28 proc.
• Vitamino B6 – 26 proc.
• Folio rūgšties – 41 proc.
• Magnio – 15 proc.
• Vitamino K – 53 proc.
• Vitamino C – 33 proc.
• Ląstelienos – 54 proc.

Avokadai puikiai tinka salotoms ir sumuštiniams gaminti. Jie dera ir prie kiaušinienės. Salotų lėkštėje jie bičiuliaujasi su bazilikais, mocarela, papaja arba aštriu padažu.

Tarp kitų produktų, kuriuose gausu magnio, galima paminėti Briuselio kopūstus, kalafiorus, brokolius, lapinius runkelius, romanines salotas, špinatus, riešutus ir sėklas, Aliaskos lašišą, kalendras, laiškinius česnakus, bazilikus, pankolius, taip pat vaisius, tokius kaip braškės, avietės, melionai, papajos. Daug kalio yra apelsinuose, melionuose, morkose, burokėlių kapuose bei daugelyje anksčiau išvardytų produktų.

Taigi, didinkite magnio ir kalio kiekį savo organizme įtraukdami šiuos maisto produktus į savo racioną.