Gydytoja sukritikavo populiarius vaistus nuo peršalimo: pasijaučiate apgaulingai gerai, bet situaciją tik pabloginate

Vilniuje esančioje poliklinikoje dirbanti gydytoja laidoje „DELFI diena“ pasakojo, kad atvyksta labai daug, ypač suaugusiųjų pacientų, kurie savo ligą užmaskuoja sudėtiniais vaistais.

„Visi populiarūs sudėtiniai vaistai yra naudojami savijautai pagerinti, siekiant užmaskuoti esamus simptomus, kad žmogus galėtų eiti į darbą. Tačiau tai yra klaidingas momentas, nes praktiškai visuose tuose sudėtiniuose vaistuose yra paracetamolio, kuris numalšina kūno skausmą, bendrą negalavimą ir žmogus pasijunta apgaulingai geriau negu iš tiesų yra ir išėjęs į darbą gali pabloginti savo situaciją, – pasakojo šeimos gydytoja I. Juškienė.

– Sudėtinių vaistų vartojimas tikrai nėra visuomet pageidaujamas, yra tam tikri atvejai, kai juos galima naudoti. Tačiau toks savarankiškas, kai yra paprastas peršalimas, situaciją gali tik apsunkinti.“

Pasak gydytojos, šiuos vaistus galima vartoti tada, kai liga yra užsitęsusi, tarkime, tęsiasi 4-5 dienas, kai pacientas prieš tai gydėsi namuose.

„Kai gydytojas mato, kad reikia tų vaistų, tada jie ir yra skiriami. Tačiau savarankiškai pirkdami siekiant pagerinti savo sveikatą, tiesiog mes save apgauname ir pabloginame situaciją negu iš tiesų yra“, – sakė gydytoja.

Pasak I. Juškienės, vartodami šiuos vaistus jūs užtęsiate sveikimo laiką, t. y. sergate daugiau dienų negu, kad nevartodami tų vaistų.

„Jūsų pasveikimo periodas yra dauginamas iš dviejų jūsų ligos periodų. Tai, jei sergate 2-3 dienas, tai jums atsigauti reikės iki 6 dienų. Jeigu sergate vieną dieną, tai nėra sunkūs susirgimai, tai po kitos dienos jūs jausitės gerokai geriau. Reikia stengtis vengti užtempti ligos periodą, kad ir jūsų sveikimo periodas būtų pakankamai greitas“, – pataria gydytoja.

Visgi, jei pradėjote savarankiškai vartoti šiuos vaistus ir 3 sirgimo dieną savijauta nėra geresnė, būtina kreiptis į gydytoją. „Išauga komplikacijų rizika, pavojus išauga aplinkiniams, nes žmogus serga, eina į darbą, neaišku, kuo serga, todėl reikia rimtai gydytis“, – teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja I. Juškienė.

Be to, kaip anksčiau DELFI pasakojo šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė, kombinuotuose vaistuose dažnai yra didelės dozės paracetamolio, kurio viršijus 4 g gali įvykti perdozavimas, pasireiškiantis sunkiu kepenų pažeidimu.

Neretai, pacientai nežinodami, kad sudėtiniuose vaistuose yra temperatūrą malšinančių sudėtinių dalių, dar papildomai išgeria tabletę, tačiau taip daryti yra labai pavojinga sveikatai.

Be to, gydytojai mažinti temperatūrą pataria esant 38^oC ir daugiau. Jei pasijuntate blogai ir kūno temperatūra neviršija 38oC (peršalimo atveju temperatūra dažniausiai svyruoja apie 37^oC), išgėrę kombinuotus vaistus, malšinate temperatūrą ir trukdote organizmui kovoti su infekcija.

Kur kas rimtesnė, grasinanti sunkiomis komplikacijomis šaltojo sezono liga – gripas. Gydytoja sako, kad dar tikrai ne vėlu skiepytis.

„Daugelis pacientų galvoja, kad jau vėlu pasiskiepyti nuo gripo, tačiau iš tiesų dabar yra pats metas pasirūpinti savo sveikata. Gripo sezonas prasideda vasarį, o imunitetui susidaryti reikia bent dviejų savaičių, – primena gydytoja I. Juškienė. – Raginu visus skiepytis, kurie dar nespėjo to padaryti, kadangi gripo skiepas yra labai svarbus siekiant išvengti gripo komplikacijų, o taip pat ir palengvinti sirgimo eigą.“

Gydytoja sako, kad nuo gripo jau nebeverta skiepytis pavasarį, kai gripo susirgimų Lietuvoje beveik nefiksuojama.

Kai kuriose gydymo įstaigose (tiek viešosiose, tiek privačiose) yra nemokamų ir mokamų gripo vakcinų. Dėl skiepijimosi kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Kokie yra gripo simptomai?

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Koks gydymas?

Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:

• Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
• Neuraminidazės inhibitoriai.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.