Kai atšals oras, vėl prasidės tradicinė problema su prastėjančia savijauta: patarė, kaip išspręsti šią problemą

Sukelia nuovargį ir blogą savijautą

Prasidėjus šildymo sezonui atslenka ir problemos – ne tik sąskaitos, tačiau ir sausas oras patalpose. Savaime suprantama, kad rudenį ir žiemą namuose ar darbe leidžiame daug daugiau laiko nei lauke, o kad patalpos būtų šiltos ir komfortiškos, naudojami įvairūs šildytuvai.

Tačiau yra kita medalio pusė – dauguma žmonių nė nepagalvoja, kad naudojant šildytuvus kambarius vis tiek būtina vėdinti, o orą drėkinti, mat jis išsausėja ir pradeda kelti pavojų sveikatai.

Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Justinos Gėgžnienės, sausas oras apsunkina deguonies įsisavinimą, tad sukelia nuovargį ir blogą savijautą, tokioje patalpoje blogiau išsimiegama.

„Džiūsta, akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų gleivinė, skilinėja plaukai, dažniau lūžinėja nagai, oda būna sausa, šerpetota, džiūsta lūpos. Sausas oras taip pat kenkia balso stygoms. Padidėja tikimybė sirgti gripu ir kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis“, – pasakojo gydytoja.

Dėl nedrėkinamo oro patalpose dažniau paburksta nosies gleivinė, būna sunkiau kvėpuoti, dažnesnės slogos arba nosies užgulimas. Sausas oras pasunkina bronchinės astmos ar alergijos simptomus, sukelia dažnesnius ligos paūmėjimus, dusulį, bėrimus. Oda tampa jautri temperatūros ir drėgmės svyravimams.

Akys pernelyg sausą orą irgi netrunka pajusti: prasideda niežulys, akių ir vokų išsausėjimas, ašarojimas, ragenos paraudimas, šviesos baimė. Kvėpavimo takų gleivinė ir oda prasčiau atlieka apsauginę funkciją. Negana to, sausas oras kelia dulkes, o tokioje oro terpėje lengvai dauginasi virusai.

„Todėl žmogus dažniau serga viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu. Viename kubiniame metre yra apie penkis šimtus įvairių mikroorganizmų rūšių. Sausame ore jų kiekis padidėja, todėl susidaro palankios sąlygos ligoms paūmėti“, – sako gydytoja J. Gėgžnienė.

Itin svarbu nėščiosioms, kūdikiams ir turintiems alergijas

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėjos Dainos Juršytės, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose rekomenduojama oro temperatūra yra nuo 18 iki 22°C. Tačiau miego metu temperatūra turėtų būti dar žemesnė.

„Tinkamiausia oro drėgmė kambaryje – 35-60 proc. Taip pat labai svarbus yra oro judėjimo greitis, kuris turėtų būti tarp 0,05 ir 0,15 metrų per sekundę. Šias rekomendacijos, atitinkančios vidaus patalpų sąlygas, yra pačios tinkamiausios žmogaus gerai savijautai bei sveikatai“, – kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė D. Juršytė.

Pasak jos, optimalios gyvenamųjų patalpų sąlygos, ypač drėgmės palaikymas, yra labai svarbus kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims bei dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, bronchitu, ir besikankinantiems dėl alergijų, pavyzdžiui, rinito, astmos.

„Išsausėjus viršutinių kvėpavimo takų gleivinei susilpnėja apsauginis jos barjeras, todėl žmogus gali būti imlesnis viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligoms, gali suintensyvėti alergijos simptomai, padažnėti astmos priepuoliai. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais: gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu ir miegu. Šie simptomai būdingesni ryte, tik nubudus“, – pasakojo D. Juršytė.

Pašnekovė sako, kad tiksliausiai patalpų drėgmę padeda nustatyti specialūs matavimo prietaisai – skaitmeniniai drėgmės matuokliai. Neturint tokių prietaisų, galime pasikliauti savo ir artimųjų savijauta.

Kaip palaikyti drėgmę patalpose?

Visų pirma, patalpas reikėtų reguliariai vėdinti, t. y., bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą arba pagal poreikį ir dažniau, pataria D. Juršytė. Kambarius reikėtų vėdinti plačiai atvėrus langus, duris ir padarant skersvėjį apie 10-15 min. Patalpų vėdinimas gali ne tik palaikyti drėgmę, bet ir apsaugoti nuo per didelio jos kiekio. Jei drėgmės per daug, ant langų susidaro vandens lašeliai – kondensatas.

Antra, padėti gali drėkintuvai, jų yra kelių rūšių. Gariniai drėkintuvai užvirina vandenį ir išleidžia šiltus ar vėsius garus. Ultragarsiniai drėkintuvai vibruodami vandenį suskaido į mikroskopinius lašelius ir paskleidžia nematomą debesį. Dar viena jų rūšis – drėkintuvas su valymo funkcija. Tokiu atveju jis ne tik drėkina, bet ir valo orą, naikina jame esančius žalingus mikroorganizmus. Renkantis drėkintuvą reikėtų atsižvelgti į jo skleidžiamą garsą, našumą (kokio dydžio patalpai jie skirti) ir kitas papildomas funkcijas, pavyzdžiui automatiškai nustatyti norimos drėgmės palaikymą patalpose.

„Oro drėgmei padidinti galima naudoti ir indus su vandeniu. Juos reikėtų pastatyti arčiau radiatorių. Augalai taip pat gali šiek tiek padidinti patalpų drėgmę. Jie siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai. Svarbu, kad šie augalai būtų pakankamai dažnai laistomi“, – priminė visuomenės sveikatos specialistė.

Pasak gydytoja J. Gėgžnienės, svarbu ypač gerai vėdinti sanitarinius mazgus, virtuvę, palėpę, rūsį. Tačiau dėti šlapių rūbų ar rankšluosčių ant radiatorių gydytoja nerekomenduoja. O norint apsaugoti savo odą nuo išsausėjimo, reikia drėkinti ją kremu ir stengtis naudoti mažiau odą sausinančios kosmetikos, gerti daugiau skysčių.