Toksikologijos dėstytoja papasakojo, kas vyksta žmogaus organizme geriant alkoholinį gėrimą: nuo kada kepenys jo nebeskaido, kas nutinka skrandyje ir kas darosi sumaišius su energiniais gėrimais

Gali ir slopinti, ir pakelti nuotaiką

Pasak dr. A. Kubilienės, esant labai didelei alkoholio koncentracijai, jis pradeda veikti kaip depresantas, sukeldamas sedaciją ar net komą. Susijaudinimo fazėje žmogui pakyla nuotaika, jis tampa šnekus, išnyksta savitvarda, kalba tampa nerišli, eisena nestabili, sutrinka jutimo suvokimas, nebesugebama atlikti smulkiosios motorikos judesių, nes alkoholis sutrikdo impulsų perdavimą į smegenų centrus, kurie atsakingi už žmogaus mąstymą ir koordinaciją.

Nurijus alkoholinį gėrimą, skrandyje jis prasiskiedžia skrandžio sultimis. Nedidelė alkoholio dalis, apie 20 proc., per skrandžio sieną rezorbuojasi tiesiai į kraują, tačiau didžioji jo dalis patenka į plonąją žarną, kur šis gėrimas absorbuojamas itin gerai.

„Kepenys gali metabolizuoti maždaug vieną standartinį alkoholio gėrimą per valandą: 45 ml degtinės, 150 ml taurę vyno ar 355 ml alaus. Kai alkoholis geriamas greičiau, nei kepenys gali jį suskaidyti, alkoholio koncentracija kraujyje padidėja ir atsiranda girtumo jausmas. Kokia bus žmogaus reakcija į alkoholį, priklauso nuo daugelio veiksnių: asmens amžiaus, svorio ar net lyties, kepenų funkcijos, alkoholio vartojimo dažnumo, gėrimo stiprumo, maisto kiekio skrandyje – maistas skrandyje praskiedžia alkoholį ir sulėtina jo įsisavinimą, neleisdamas jam greitai patekti į plonąją žarną“, – pasakojo A. Kubilienė.

Jaunos moters organizme suskaidomas mažesnis alkoholio kiekis nei jauno vyro, dėl mažesnio fermento, kuris skaido alkoholį prieš absorbciją, alkoholio dehidrogenazės (ADH) kiekio.

Gresia net krūties vėžys

„Dirginantis alkoholio, ypač neskiestų stiprių gėrimų poveikis gali pakenkti burnos, ryklės, stemplės ir skrandžio audiniams bei padidinti riziką susirgti šių organų vėžiu. Taip pat žalojamos kepenys, kurios nuolatos yra veikiamos alkoholiu, dėl ko išsivysto ūminis hepatitas, kepenų cirozė“, – perspėjo LSMU mokslų daktarė.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia širdies aritmijas, kardiomiopatiją, padidėjusį kraujospūdį, padidina insulto riziką. Dėl alkoholio vartojimo kasa gamina toksines medžiagas, kurios ilgainiui gali sukelti pankreatitą – pavojingą kasos kraujagyslių uždegimą ir pabrinkimą, kuris sutrikdo normalų virškinimą.

Pasak A. Kubilienės, alkoholio vartojimas didina riziką susirgti ir krūties vėžiu. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu silpnina imuninę sistemą, todėl atsiranda polinkis susirgti plaučių uždegimu ar tuberkulioze.

Apsinuodijimas alkoholiu atsiranda dėl per didelio alkoholio vartojimo. Apsinuodijus alkoholiu pasireiškia sumišimas, pykinimas ir vėmimas, kvėpavimas tampa lėtas ar nereguliarus, oda išblykšta, žmogus praranda sąmonę, gali atsirasti traukuliai. Tokia būsena gali sukelti negrįžtamus smegenų pažeidimus ir net mirtį.

Energiniai gėrimai ir alkoholis – itin pavojingas derinys

Pasak docentės, migrena sergantiems žmonėms alkoholis gali iššaukti migrenos priepuolius, nes alkoholis veikia kaip diuretikas – gėrimas, „išvarantis“ skysčius iš organizmo. Todėl gali prasidėti dehidratacija, kuri dažnai yra galvos skausmo priežastis.

„Taip pat alkoholis atpalaiduoja kraujagysles, todėl dėl padidėjusios smegenų kraujotakos gali skaudėti galvą. Įdomu tai, kad raudonas vynas žymiai dažniau gali sukelti galvos skausmą nei baltas, nes jis mažina serotonino kiekį kraujyje, be to, jame yra iki 200 kartų didesnis histamino kiekis, kuris gali būti susijęs su migrena“ – pasakojo toksikologijos dėstytoja.

Suvartotas didelis alkoholio kiekis sukelia mieguistumą, kartais ir sąmonės netekimą. Todėl dabar labai populiaru alkoholį vartoti kartu su energetiniais gėrimais, turinčiais priešingą – stimuliuojantį poveikį. Tačiau tai gali būti labai pavojinga.

Energetiniai gėrimai beveik visada turi du komponentus – burbuliukus ir kofeiną. Kaip jau buvo minėta, gazuoti gėrimai pagreitina alkoholio absorbciją. Negana to, klinikiniais tyrimais nustatyta, kad kofeino bei alkoholio, veikiančio slopinančiai, vartojimas sumažina žmogaus gebėjimą įvertinti savo apsvaigimo laipsnį, sako docentė, todėl išgeriama daugiau alkoholio. Dėl šių dviejų gėrimų maišymo gresia didelis apsinuodijimas.

Kiek vartoti yra saugu?

Kaip anksčiau DELFI pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner, kalbėdama apie alkoholio dozes, iš pradžių žmones reikėtų išskirti į dvi grupes: priklausomi nuo alkoholio ir tie, kurie šios priklausomybės neturi.

„Tie žmonės, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, jie visai negali vartoti alkoholio, jei nori būti sveiki. Tokiems žmonėms net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti. O jei kalbame apie tos žmones, kurie neturi priklausomybės nuo alkoholio, tai yra nustatytos pasaulinės normos, alkoholis matuojamas standartiniais alkoholio vienetais“, – sakė G. Laubner.

Standartinis alkoholio vienetas (SAV) = 10 g gryno spirito. Higienos instituto duomenimis, vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi 250 ml 5 proc. stiprumo alus, 125 ml 12 proc. stiprumo vynas, 70 ml 18 proc. stiprumo spirituotas vynas (pavyzdžiui, cheresas), 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.

„Pagal SAV, skaičiuojama, kad vyrams per parą nereikėtų suvartoti daugiau nei tris SAV, moterims – du SAV. Kalbant apie savaitę: vyrams – ne daugiau nei 21 SAV, o moteriai – nedaugiau nei 14 SAV. Šiek kiekiai yra prilyginami minimaliai sveikatos rizikai. Kuo didesnis standartinių alkoholio vienetų skaičius, tuo sveikatai kyla didesnis pavojus“, – sako toksikologė G. Laubner.

Tiesa, neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Lancet“ parodė, kad saugių alkoholio dozių tiesiog nėra.

Mokslininkai pripažįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, bet jie nustatė, kad šią naudą nusveria vėžio ir kitų ligų rizika, rašė bbc.com. Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir vieną alkoholinį gėrimą per dieną išgeriančių žmonių sveikatą.

Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholiu susijusios ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. Tačiau geriant vieną alkoholinį gėrimą per dieną, susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja keturiais asmenimis.

Jei per dieną suvartojami du alkoholiniai gėrimai, per vienerius metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis, o jei kasdien išgeriami penki alkoholiniai gėrimai – 338 asmenimis. Viena iš tyrimo autorių, profesorė Sonia Saxena iš Imperijinio koledžo Londone, sakė: „Vienas gėrimas per dieną jau rodo šiek tiek padidėjusią riziką, bet pritaikykite tai visiems šalies gyventojams ir skaičius bus žymiai didesnis, be to, dauguma žmonių suvartoja ne vieną gėrimą“.