Išmatuokite savo kūno matmenis ir sužinosite apie didžiausias ligų rizikas: ką parodo kojų proporcingumas kūnui, galvos dydis, kaklo apimtis, liemens ir klubų santykis

Išties jūsų pirštų ilgis sietinas su daugiau nei 40 ligų ir asmenybės bruožų. Pavyzdžiui, kaip parodė naujausias tyrimas, aprašytas mokslo žurnale „American Journal of Human Biology“, moterims, kurių smilius yra ilgesnis už bevardį pirštą (tai, manoma, lemia estrogenas), paprastai menopauzė prasideda vėliau nei turinčioms ilgesnį bevardį pirštą.

Kai kuriais atvejais tam tikrų kūno dalių dydį nulemia būklės, ištinkančios mus dar tebebūnant mamos įsčiose ar vaikystėje, o kartais tai gali būti ir jau suaugusio žmogaus gyvenimo būdo pasekmė.

Štai keletas kūno matmenų (išsimatuoti galite patys namuose), kurie gali suteikti tam tikrų užuominų apie jūsų sveikatą.

Kojų proporcingumas kūnui

Tai – jūsų kojų ilgio palyginamas su viršutinės kūno dalies ilgiu.

Kaip matuoti? Visų pirma išmatuokite savo ūgį. Tada atsisėskite ir išmatuokite savo viršutinę kūno dalį nuo viršugalvio, iki apačios, kur sėdmenys atsiremia į kėdės sėdynę.

Atimkite savo viršutinės kūno dalies ilgį iš ūgio ir sužinosite kojų ilgį. Tada galite nuspręsti, ar kojų ilgis yra proporcingas kūnui. Pavyzdžiui, jeigu jūsų viršutinė kūno dalis yra 76 cm, o kojų ilgis – 101 cm, tai santykis bus 76:101.

Galimos grėsmės sveikatai. Jeigu jūsų kojos santykinai trumpos, palyginti su viršutine kūno dalimi, tai gali padidinti antsvorio riziką ar tikimybę susirgti širdies ligomis, 2-ojo tipo diabetu arba turėti bėdų su kepenimis, rašoma praėjusių metų apžvalgoje, publikuotoje žurnale „Journal Of Environmental Research And Public Health“.

Žmonėms, kurių kojos yra palyginti ilgos, labiau gresia prostatos ir sėklidžių vėžys ar krūties vėžys prieš menopauzę, taip pat gimdos bei gaubtinės žarnos vėžys, teigė Lafboro universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai.

O tie, kurių kojos yra ypač ilgos, palyginti su viršutine kūno dalimi, kaip parodė žurnale „PLoS One“ publikuotas Karališkojo Londono koledžo Jungtinėje Karalystėje mokslininkų atliktas tyrimas, 20 proc. mažiau rizikuoja susirgti silpnaprotyste.

Kodėl taip yra? Ilgesnės, palyginti su viršutine kūno dalimi, kojos paprastai rodo greitą augimą ir gerą mitybą vaikystėje, o santykinai trumpos kojos gali reikšti lėtesnį augimą ir neigiamus aplinkos veiksnius, įskaitant prastą mitybą, skurdą ar mamos rūkymą nėštumo metu.

Viena teorija sako, kad ilgos kojos yra geros mitybos ženklas. Taip pat jos gali atspindėti smegenų ląstelių pagausėjimą, lemiantį didesnį protinį „rezervą“, kuris padeda kovoti su silpnaprotystės poveikiu.

„Kojų ilgis žymi mitybos programavimą gyvenimo pradžioje, kas gali suteikti smegenims rezervą ir apsaugoti nuo neurodegeneracijos paskesniame gyvenime“, – rašė tyrėjai žurnale „PloS One“.

Be to, kaip parodė Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje, JAV, atliktas tyrimas, žmonės, turintys ilgesnes kojas, mažiau linkę sirgti 2-ojo tipo diabetu. Turintiems trumpiausias kojas šios ligos rizika išauga net 20 proc.

Viena iš teorijų sako, kad nepakankama mityba pirmaisiais gyvenimo metais gali sukelti ilgalaikes problemas ir paveikti organizmo jautrumą insulinui (hormonui, padedančiam sumažinti gliukozės kiekį kraujyje). Štai kodėl trumpesnių kojų savininkai labiau rizikuojama susirgti 2-ojo tipo diabetu.

Galvos dydis

Vidutiniškai vyro galvos apimtis yra 58,4 cm, o moters – 56 cm.

Kaip išmatuoti? Matavimo juostele apvyniokite galvą per iškiliausią kaktos virš antakių ir plačiausią vietą gale.

Galimos grėsmės sveikatai. Mažesnė galva gali būti susijusi su padidėjusia silpnaprotystės rizika. Žmonės, kurių galvos yra sąlyginai mažesnės, 2,1 karto labiau linkę į silpnaprotystę, parodė Singapūro Nacionalinės universitetinės ligoninės mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu ištirta 2 tūkst. 500 vyresnių žmonių.

Kitas tyrimas, aprašytas žurnale „Journal of Clinical and Experimental Neuro-psychology“, parodė, kad turintys mažesnę galvos apimtį ir mažiau išsilavinę žmonės buvo net 4 kartus labiau linkę į silpnaprotystę.

Kodėl taip yra? Viena iš teorijų sako, kad žmogaus smegenys pasiekia 93 proc. savo viso dydžio iki 6-ojo gimtadienio. Taigi geras smegenų ląstelių vystymasis ankstyvoje vaikystėje gali nulemti apsaugą vėlesniame gyvenime.

Žurnale „Journal of Geriatric Psychiatry“ Singapūro mokslininkai rašė: „Mažesnė galvos apimtis reiškia mažesnę kaukolės kiaušo apimtį, kas trukdo subręsti smegenims. Tai trukdo suformuoti pažintinį rezervą, kuris vėliau tampa apsaugos nuo silpnaprotystės veiksniu“.

Kaklo apimtis

Kaip pamatuoti? Apvyniokite matavimo juostelę aplink kaklą maždaug 2,5 cm virš pečių. Vidutinė vyrų kaklo apimtis turėtų būti 38, o moterų – 34 cm.

Galimos grėsmės sveikatai. Baškento universiteto Medicinos mokyklos Ankaroje, Turkijoje, daktarai, ištyrę daug 40–60 m. amžiaus vyrų, pastebėjo kad tie, kurių kaklo apimtis buvo didesnė nei 41 cm, dažniau susidurdavo su impotencija ar erekcijos sutrikimais.

„Tai buvo pirmasis tyrimas, kurio metu buvo nustatytas ryšys tarp kaklo apimties ir erekcijos sutrikimų, – rašė tyrėjai žurnale „Andrologia“. – Kaklų išmatavimai galėjo mums suteikti informacijos apie erekcijos sutrikimus“.

Platesni kaklai taip pat sietini su miego apnėja – būkle, kuomet gerklės raumenys miegant atsipalaiduoja, dėl to laikinai liaunamasi kvėpuoti. Taip gali nutikti šimtus kartų pernakt, tad dieną tokie žmonės jaučiasi nepailsėję ir labiau rizikuoja sirgti širdies ligomis bei turėti kitų sveikatos bėdų.

Platesnis kaklas reiškia, kad jame daugiau minkštųjų audinių, kurie labiau spaudžia ryklę ir todėl miego metu apsunkina kvėpavimą.

Kodėl taip yra? Erekcijos sutrikimai – pati dažniausia vyrų seksualinė problema. Maždaug pusė 40–70 metų vyrų susiduria su tam tikro laipsnio erekcijos sutrikimais.

Juos sukelia įvairios priežastys, įskaitant metabolinį sindromą, grupę būklių, didinančių širdies ligų, 2 tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio ir net insulto riziką.

Kaip byloja viena teorija, didesnė kaklo apimtis gali būti ženklas, kad žmogus turi metabolinį sindromą.

Liemens ir klubų santykis

Tai yra liemens ir klubų apimties palyginimas.

Kaip išmatuoti? Apskaičiuokite tai, padalinę liemens apimtį centimetrais iš klubų apimties. Pvz., jeigu jūsų liemens apimtis yra 76 cm, o klubų – 96 cm, tai liemens ir klubų santykis bus 0,79.

Galimos grėsmės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, sveikų moterų klubų ir liemens santykis turėtų būti 0,85 ar mažiau, o vyrų – 0,9 ar mažiau.

„Obuolio“ figūros žmonės, kurių didesnė nei klubų liemens apimtis, susiduria su didesnėmis sveikatos grėsmėmi, palyginti su turinčiais „kriaušės“ tipo figūras, kurių didžiausia apimtis yra ties klubais.

Daugybė tyrimų parodė, kad dėl riebalų sankaupų aplink liemenį gerokai išauga širdies ligų, 2-ojo tipo diabeto ir vėžio tikimybė.

Įdomu tai, kad motinų, kurių figūra yra „kriaušės“ formos, tai yra, kurių liemens ir klubų santykis mažesnis, vaikai geriau atlieka intelekto testus.

Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Evolution and Human Behavior“, parodė, kad mamos liemens ir klubų santykio sumažėjimas vos 0,01 dalimi padidina vaiko intelekto testo rezultatus 0,061 taško.

Išties, kaip parodė Korėjos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, stebint daugiau kaip 400 moterų, liemens ir klubų santykis gali parodyti ir grėsmę susirgti ateroskleroze.

Kodėl taip yra? Viena teorija sako, kad 2-ojo tipo diabeto rizika „obuolio“ tipo figūrą turintiems žmonėms padidėja, nes riebalų ląstelės aplink liemenį linkusios būti labai aktyvios, išskirdamos sudėtines dalis, galinčias pažeisti organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės lygį kraujyje.

Vaikų, kurių mamos turi „kriaušės“ formos figūrą, geresnė smegenų veikla sietina su smegenų vystymuisi gyvybiškai svarbiomis riebalų rūgštimis, kurios kaupiasi klubų srities riebaluose.

Pirštų santykis

Kaip pamatuoti? Pamatuokite kiekvieną pirštą nuo delno iki galiuko. Kad sužinotumėte santykį, padalinkite smiliaus ilgį iš bevardžio piršto ilgio. Vidutinis vyro pirštų santykis yra 0,95, moters – artėjantis prie 1.

Galimos grėsmės sveikatai. Vyrai, kurių bevardis pirštas yra ilgesnis, sietini su didesniu vaisingumu, agresija, padidėjusia aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD – attention and hyperactivity disorder) bei depresijos rizika, taip pat nuplikimu, bet mažesne širdies priepuolio rizika.

Moterys, kurių bevardžiai pirštai yra ilgi, mažiau rizikuoja anksti susirgti krūties vėžiu, bet joms labiau gresia rankų osteoartritas. Tai parodė Izraelio mokslininkų atliktas 1500 žmonių tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Rheumatology International“.

Kodėl taip yra? Santykinai ilgas bevardis pirštas yra – aukštesnio testosterono kiekio išsiskyrimo dar tebesant motinos gimdoje, ženklas, o palyginti ilgas smilius nurodo didesnį estrogeno kiekį.

Viena iš teorijų sako, kad trumpu vaisiaus vystymosi gimdoje laikotarpiu ant pirštų atsiranda testosterono receptorių. Jeigu bevardis pirštas gauna jų daugiau, tai, paveiktas testosterono, greičiau augti.

Vyrai, kurių bevardis pirštas yra ilgesnis, palyginti su smiliumi, labiau linkę nuplikti. Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Cosmetic Dermatology“ parodė, kad nuplikusių vyrų smiliaus ir bevardžio piršto santykis buvo 0,893, kur kas žemesnis nei 0,971 – toks pirštų santykis pastebėtas kontrolinėje vyrų, neturėjusių problemų su nuplikimu, grupėje.

Vyrų nuplikimas sietinas su testosterono išskyrimu (kas taip pat sietina su ilgesniu bevardžiu pirštu).

Ūgis

Paskutinis dalykas, kurį aptarsime, yra ūgis. Jį visiškai pasiekiame sulaukę maždaug 20 metų.

Ūgis yra vizuali žymė įvairių įvykių, kurie žmogui nutinka nuo mamos pastojimo iki tapimo suaugusiuoju.

Galimos grėsmės sveikatai. Kaip parodė Pasaulinis vėžio tyrimų fondas, aukštesni žmonės labiau rizikuoja sirgti 6 rūšių vėžiu.

Amerikos vėžio asociacijos atliktas tyrimas rodo galimą ryšį tarp ūgio ir svorio bei mirties nuo krūties vėžio.

Ištyrus 424 tūkstančius menopauzę patyrusių moterų, iš kurių pastaruosius 14 metų 3 tūkstančiai sirgo krūties vėžiu, paaiškėjo, kad mirtingumas nuo krūties vėžio buvo tuo didesnis, kuo moteris buvo aukštesnė. Moterys, kurių ūgis buvo virš 1,68 m, labiau rizikavo mirti nuo šios ligos, negu žemesnės nei 1,52 m.

Kitas tyrimas, kurį atliko Brighamo moterų ligoninės Bostone (JAV) tyrėjai, parodė ryšį tarp aukšto ūgio ir didesnės rizikos susirgti prostatos vėžiu.

Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas 400 tūkstančių žmonių tyrimas parodė, kad kasos vėžio rizika sietina su ūgiu ir svoriu. Aukščiausiems žmonėms ši liga grėsė net 74 proc. labiau, palyginti su žemiausiais.

Bet, kaip parodė Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas, aukštesniems nei 1,85 m ūgio vyrams mažiau grėsė širdies priepuolis, nei tiems, kurių ūgis buvo žemesnis kaip 1,7 m.

Kodėl taip yra? Viena iš teorijų byloja, kad genai, mityba ir hormonai, su kuriais susiduriame būdami motinos įsčiose ar vaikystėje, ne tik paveikia ūgį, bet ir turi poveikį organizmo ląstelių augimui bei elgsenai. Aukštesnis ūgis gali padidinti įvairius dalykus, taip pat ir kai kurių ligų riziką.

Parengta pagal „Daily Mail“