Storosios žarnos vėžys yra labai grėsmingas, bet apie save praneša anksti - kaip jį atpažinti?

Vengia profilaktinės programos

„Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys – aktuali problema. Trečia vėžinė liga pagal naujų atvejų ir mirčių skaičių. Pasaulyje, kalbant apie šį vėžį, stebimos kelios tendencijos.

Labiausiai išsivysčiusiose šalyse pastebima, kad žmonės pradeda sveikiau maitintis, profilaktiškai tikrintis sveikatą. Pirmiausiai sumažėja mirštamumo nuo vėžio atvejų skaičius, kadangi pacientai yra kokybiškiau gydomi ir anksčiau diagnozuojami, sumažėja ir sergamumas.

Esame tame lūžio taške, kur po truputį stabilizuojame mirtingumo situaciją. Jei tendencijos išliks, tikėtina, kad matysime ir naujų atvejų mažėjimo tendenciją“, – sako profesorius Tomas Poškus.

Storosios žarnos vėžio galima išvengti ir jam labai reikšminga patikros programa, kuri šalyje veikia jau dešimtmetį. Tik ne viskas taip paprasta.

„Deja, tų, kurie turėtų pasitikrinti, pasitikrina tik apie trečdalis. Remiantis ES rekomendacijomis, pasitikrinančiųjų skaičius turėtų siekti apie 90 proc. Čia yra keletas niuansų. Dabar programa atliekama per šeimos gydytojus, tačiau nemažai pacientų jų kabinetuose lankosi retai arba iš viso nesilanko. Tada būna net negirdėję apie tokią programą ir joje nedalyvauja.

Ne visi pacientai suvokia ir tokio profilaktinio ištyrimo reikšmę. Visame pasaulyje žinoma, kad, pavyzdžiui, vyrai sveikatą tikrinasi prasčiau nei moterys. Todėl turime šviesti visuomenę“, – sako prof. T.Poškus.

Lengva išgydyti, jei...

Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiandien, ko gero, nebėra klausimo, ar susirgsime vėžiu. Jei gyvensime pakankamai ilgai, tai, tikėtina, gali nutikti. Tačiau storosios žarnos vėžį galima nustatyti laiku, kol jis neišplitęs arba ikivėžinėje stadijoje. Jis gana lengvai išgydomas, lyginant su kitais navikais, kurie neturi tokios paprastos ankstyvosios diagnostikos. Tiesa, lietuviai neretai pasiduoda baimėms, kurios užkerta kelią galimybei ligą nustatyti laiku. Profilaktiškai rekomenduojama tikrintis nuo 45 metų, o nemokama patikros programa visoje Lietuvoje veikia nuo penkiasdešimties iki 75 metų žmonėms.

„Žmonės bijo sužinoti blogą žinią, dar baiminasi tyrimo arba jis atrodo nemalonus. Tačiau reiktų atminti, kad tyrimas yra dviejų fazių. Išmatų mėginėlį priduoti nėra nei sunku, nei skausminga. Tą reikia daryti tik kartą per dvejus metus.

Jei pirmojo etapo metu nustatomi kraujo pėdsakai, reikia atlikti kolonoskopiją. Deja, pusė tokių atvejų antrojo tyrimo atlikti neatvyksta. Tai yra nemenka problema. Todėl akcentuoju, kad jei žmogus tuštindamasis mato kraują arba atliekant tyrimą nustatomi kraujo pėdsakai, kolonoskopiją atlikti būtina“, – perspėja Baltijos ir Amerikos klinikos pilvo chirurgas.

Žinoma, kalbant apie būdus apskritai išvengti storosios žarnos vėžio, pasak prof. T.Poškaus, svarbiausi paprasti dalykai, kuriuos neretai sunkiausia įgyvendinti: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, perdirbtų, rūkytų raudonos mėsos produktų vartojimo ribojimas, didesnis augalinės kilmės maisto produktų vartojimas.

Esama ankstyvųjų požymių

Apie tikimybę sirgti storosios žarnos vėžiu išduoda keli ankstyvi požymiai.

„Turime dideles galimybes padėti pacientams ir jas būtina išnaudoti. Kraujo pasirodymas tuštinantis, ypač jei kraujas nėra labai šviesus, yra vienas pagrindinių storosios žarnos vėžio simptomų. Tai byloja apie kolonoskopijos būtinybę.

Kitas požymis – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis. Svarbus simptomas ir nepaaiškinamas pilvo pūtimas. Žinoma, svarbu ir šeiminė anamnezė – pirmos kartos giminių: tėvų, brolių, seserų sergamumas tokio pobūdžio ligomis, taip pat polipais.

Paprastai sergančiųjų giminaičiams reiktų pasitikrinti dešimt metų anksčiau nei jauniausiam asmeniui, sirgusiam vėžiu. Jei tėčiui buvo diagnozuoti polipai 60, jums pasitikrinti reikėtų 50. Apie tai turite informuoti savo šeimos gydytoją. Tuomet gydytojas jus nukreips atlikti reikiamų tyrimų“, – perspėjo gydytojas.

Taikomas aukščiausio lygio gydymas

Išgirdus storosios žarnos vėžio diagnozę, pirmiausia reikėtų žinoti, kad Lietuvoje taikomas pasaulinio lygio gydymas.

„Ar gydysimės Amerikoje ar Lietuvoje – gydymo kokybė bus ta pati. Lietuvoje sveikatos apsaugos ministro apibrėžta tvarka, kuria nustatyta, kaip turėtų būti gydomi sergantieji storosios žarnos vėžiu. Tai reiškia, kad gydytojams nereikia interpretuoti, pakanka žinoti nustatytą tvarką ir jos laikytis.

Žinoma, gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos. Jei fiksuojami ikinavikiniai arba ankstyvi navikiniai pokyčiai, dauguma jų gali būti gydomi endoskopiškai. Pacientas jau kitą dieną po operacijos gali vykti namo. Kitais atvejais gali būti naudojami mažai invaziniai gydymo metodai, pavyzdžiui, laparoskopinė operacija. Tokiu atveju pacientas namo keliauja praėjus 3-4 paroms po operacijos“, – pasakojo prof. dr. T.Poškus.

Žinoma, medikas pripažino, kad kartais tenka griebtis sudėtingų išplėstinių operacijų. Reiktų atminti, kad gydymo pasirinkimas nepriklauso nei nuo medikų, nei pacientų, pagrindinis faktorius yra, kaip anksti ta liga nustatyta ir kur ji yra.

„Turime ir papildomų gydymo galimybių. Pavyzdžiui, tiesiosios žarnos vėžio atveju galima taikyti spindulinį gydymą, storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atveju gali būti taikoma chemoterapija. Gydymą parenkame pagal naviko tipą. Chemoterapija asocijuojasi su plaukų praradimu ir kitais blogais simptomais, tačiau šis gydymo būdas bėra toks baisus, padidina paciento galimybes pasveikti“, – sako profesorius.

Šiandien išgirdus tokią diagnozę, pacientas iš tiesų gali tikėtis pasveikti. Statistiškai pirmos stadijos vėžio atveju pasveiksta daugiau nei 90 proc., antros – daugiau nei 80 proc., trečios – apie 50 proc. pacientų. Diagnozavus ketvirtą storosios ar tiesiosios žarnos stadiją, Lietuvoje pacientų išgyvenamumas iki 5 metų, jei navikas operuotinas, siekia iki 20 proc.

Susiduria su psichologinėmis problemomis

Po gydymo pacientas paprastai stebimas 5 metus, atsižvelgiant į ligos situaciją. Stebėjimo planas parenkamas gydymo pabaigoje.

„Stebint periodiškai atliekama krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, reguliariais intervalais daroma ir kolonoskopija, kad neatsirastų naujų polipų. Taip pat atliekami ir kraujo tyrimai.

Dauguma pacientų gali grįžti į gyvenimą ir gyventi taip, kaip iki operacijos. Tiesa, ši liga yra susijusi su stoma, kai žarna išvedama per pilvo sieną ir žarnyno turinys šalinamas į specialų maišelį. Daugelis žmonių to nenori, tačiau daug priklauso nuo vėžio lokalizacijos, stadijos ir išplitimo.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad turintis stomą pacientas gauna visą reikiamą pagalbą: priežiūros priemonės kompensuojamos, skiriama slauga, jei to reikia. Tai labiau psichologinė problema – žmonėms sunku susigyventi“, – sako profesorius T. Poškus.

Skaičiuojama, kad kasmet suformuojama apie 4 tūkst. stomų. Visokeriopą pagalbą pacientai gali gauti tiek gydymo įstaigose, tiek tokius asmenis vienijančioje asociacijoje.