Kas vyksta gydant nuo vėžio ir kodėl užsimerkus pasirodo „mėlyna neoninė šviesa“ ir jaučiamas „baltas kvapas“? llgą laiką mokslininkai netikėjo tokiais žmonių atsiliepimais, o dabar aiškėja šio itin keisto fenomeno paslaptis

Pacientai šiuos blyksnius apibūdindavo kaip „mėlynos šviesos spindulius“ arba kaip „mėlyną neoninę šviesą“, po kurios kelias sekundes jaučiamas „baltas kvapas“. Ilgą laiką tokius liudjimus vertinę skeptiškai, dabar mokslininkai turi keletą teorijų, paaiškinančių, kas ir kodėl gali vykti. Pirmojoje teigiama, kad radioterapijos metu stimuliuojamas regėjimo pigmentas, o antrojoje – kad ta šviesa gali būti Čerenkovo spinduliuotė: ta pati reakcija, dėl kurios branduoliniai reaktoriai po vandeniu švyti mėlynai.

Ilgą laiką mokslininkai tik spėliojo apie šį fenomeną, tačiau dabar pirmą kartą jiems pavyko užfiksuoti šią keistą šviesą. Tai yra pirmasis šio reiškinio vizualinis įrodymas, kuris patvirtina, kad pacientai iš tiesų mato Čerenkovo spinduliuotę.

Tai yra elektromagnetinė spinduliuotė, kuri atsiranda tada, kai krūvį turinčios dalelės (pavyzdžiui elektronai) praskrieja izoliatorių tokiu greičiu, kuris yra didesnis už fazinį šviesos greitį toje medžiagoje. Taip sukeliamas į smūginę garso bangą panašus efektas, kai lėktuvas pasiekia viršgarsinį greitį.

Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad Čerenkovo spinduliuotės apibūdinimas gali būti šiek tiek klaidingas. Reikia suprasti, kad dalelės čia nėra greitesnės už šviesą – jos tiesiog tam tikroje medžiagoje keliauja greičiau, nei toje medžiagoje gali keliauti šviesa. Ir vienas geriausių to pavyzdžių – vanduo.

Žemiau esančiame vaizdo įraše galite matyti, kaip Čerenkovo spinduliuotė pasireiškia vandenyje esančiuose branduoliniuose reaktoriuose.

Užduotis buvo nelengva

Tyrimą atliko mokslininkų komanda iš Darthmoutho ir Darthmoutho-Hitchcocko Norris Cotton Vėžio instituto (JAV). Jie tyrimo rezultatus publikavo tarptautiniame žurnale „Radiation Oncology“. Publikacijoje rašoma, kad mokslininkai naudojo vadinamąją CDose vaizdo sistemą, kuri specialiai sukurta taip, kad fiksuotų šviesą, susidarančią gyvuose kūnuose.

„Mūsų surinkti duomenys labai džiugina – kadangi pirmą kartą užfiksavome Čerenkovo spinduliuotę paciento akyje tuo metu, kai atliekama radioterapija. Šie duomenys – tai pirmieji realūs tokio reiškinio įrodymai. Dabar žinome, kad reakcijos metu susidaro pakankamai šviesos, kad žmogus ją pamatytų vizualiai“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Irwinas Tendleris.

„Kai spinduliuotė pereina per akį, šviesa pasigamina stiklakūnyje – skaidrioje, bespalvėje, drebučių konsistencijos masėje, praleidžiančioje į akį patenkančius šviesos spindulius. Apie šį reiškinį anksčiau rašė nemažai mokslininkų, o mes išanalizavę šių spindulių spektrinę sudėtį galėjome patvirtinti, kad tai yra Čerenkovo spinduliuotė“, – tęsė mokslininkas.

Komanda tikisi, kad šis tyrimas ir speciali vaizdo sistema padės padidinti radioterapijos efektyvumą. Mokslininkai teigia, kad susidarančios šviesos stebėjimas pacientuose galėtų padėti gydytojams nustatyti ar spinduliuotė pasiekė reikiamą taikinį kūne, ar ne. Šis tyrimas taip pat padeda pacientams suprasti kokį reiškinį jie patiria – ir kodėl jis išvis vyksta.

Parengta pagal „IFLScience“.