Šis susirgimas seksą paverčia nemaloniu ar net skausmingu, o gydymas yra sudėtingas

Vėliau naktimis jis ėmė jaustis skausmą, rašoma theguardian.com. „Penis išsilenkė. Ėmiau svarstyti, kad kažkas negerai“, – teigė S. Jonesas.

Vidutinio amžiaus vyras pirmiausia pasiieškojo informacijos internete. Ir sužinojo iki šiol negirdėtos ligos pavadinimą – Peyronie liga, arba varpos fibromatozė. Peyronie ligos atveju varpoje atsiranda sukietėjimų arba penis sulinksta, todėl seksas pasidaro nemalonus ar apskritai neįmanomas. Taip nutinka dėl jungiamojo audinio penio sienelėse suvešėjimo. Erekcijos metu penis gali atrodyti tarsi smėlio laikrodis. Kartais penis sulinksta, o ekstremaliais atvejais įgauna 90 laipsnių kampo formą. Ligą pavadino 18 a. prancūzų chirurgo vardu, jis pirmasis ją tyrinėjo.

Peyronie liga dažniausiai suserga į penktą dešimtį įžengę vyrai. Manoma, kad jos priežastis – traumos, pvz., sporto ar neatsargaus sekso metu. Dėl traumos jungiamasis audinys laikui bėgant sukietėja. Kai kuriais atvejais ligą gali lemti genai, o kartais – mažas testosterono kiekis.

Medikų teigimu, pastaraisiais metais padažnėjo ligos diagnozavimo atveju, nes vyrai drąsiau kreipiasi į medikus, ieško pagalbos. Urologijos chirurgas, andrologas Asifas Muneeris iš Londono mano, kad atsiradus „Viagrai“, žiniasklaidai dažniau rašant apie seksualinę sveikatą, vyrai ėmė mažiau drovėtis.

„Dabar daugelis ateina su partnerėmis, o anksčiau to nebūdavo“, – sakė medikas ir pridūrė, kad per dieną būna mažiausiai vienas pacientas su varpos fibromatoze. Privačioje klinikoje Londone dirbantis Yetas Milesas įspėja – vis tik dar gana mažai žinoma apie ligą, turint omenyje jos traumuojamą poveikį ir keičiančias gyvenimą aplinkybes.

Gydymas yra sudėtingas, neretai tenka imtis chirurgijos. Pvz., Didžiojoje Britanijoje sunku gauti medikamento nuo Peyronie ligos, o jį gaminantys amerikiečiai ketina nustoti tiekti šį vaistą Europai. Per trejus metus S. Jonesui simptomai prastėjo, galiausiai varpa palinko 60 laipsnių kampu.

„Tuo metu nenorėjau sekso. Ne todėl, kad gėdinausi ir nervinausi, bet dar ir todėl, kad tai buvo sudėtinga fiziškai“, – pasakojo vyriškis.

Kaip ir daugelis susirgusių varpos fibromatoze, S. Jonesas iš pradžių baiminosi, kad jam – vėžys. Bendrosios praktikos gydytoja nusiuntė jį pas A. Muneerį. Po trijų mėnesių jam diagnozavo ligą. Iš pradžių medikai skyrė vakuuminę pompą, kad stimuliuotų kraujotaką ir kad varpa nesutrumpėtų, nes dėl Peyronie ligos ji neretai sutrumpėja, dėl to vyrai patiria emocinį sukrėtimą. S. Jonesas vis dar masažuoja penį pompa keturis kartus per savaitę.

Jam siūlė operaciją, kurios metu ilgesnė, sveikoji penio pusė operuojama, kad susilygintų ilgiu su sutrumpėjusia puse. Po šios operacijos seksualiniai santykiai tampa vėl įmanomi arba neskausmingi, tik neišvengiamai sutrumpėja penis. „Mano penis jau ir taip buvo sutrumpėjęs 3 cm“, – pasakojo S. Jonesas.

Jis nusprendė nesioperuoti. Peyronie ligą bandyta gydyti keliais vaistais, vieni veikė sėkmingiau, kiti prasčiau. A. Muneeris papasakojo S. Jonesui apie vaistą, kuriame esantys fermentai tirpdo sukietėjimų kolageną ir mažina penio sukietėjimus. Didžiosios Britanijos valstybinės medicinos agentūros NHS 2015 m. duomenimis, į penį leidžiamas vaistas – mažiau invazyvus būdas nei operacija. Vienas trūkumas – didelė šio medikamento kaina.

Valstybinės ligonių kasos Britanijoje šio vaisto nekompensuoja. J. Jonesui dalį sumos kompensavo turimas privatus sveikatos draudimas. Vaistas leidžiamas į penį, atlikus vietinę nejautrą. S. Jonesas toliau masažuoja penį, kad sumažėtų linkis, jis jau pastebi pagerėjimą. Vis tik amerikiečių gamintojai ketina nutraukti šio vaisto tiekimą, tada neaišku, kas laukia operuotis nenorinčių pacientų. S. Jonesas pasakoja, kad dėl Peyronie ligos suprastėjo jo ir žmonos intymus gyvenimas. Jam tenka vartoti erekciją skatinantį preparatą, o tai reiškia, kad pora turi visada planuoti seksą.

„Tarkime, būčiau be poros ar jaunesnis. Su tokia liga tikrai nė neieškočiau pažinčių su moterimis. Vienintelis variantas būtų operacija, bet nežinia, kas po jos liktų. Neįsivaizduoju, ar būčiau tai ištvėręs. <...> Sunku, atrodo, kad nebesi vyras“, – aiškino vyriškis.

A. Munneris mano, kad dar ne visi vyrai kreipiasi į medikus, pastebėję varpos fibromatozės simptomus. Oficialiais duomenimis, Britanijoje šia liga serga apie 23 proc. 40–70 m. amžiaus vyrų. Kita vertus, medikas džiaugiasi, kad vyrų požiūris ir elgesys keičiasi, nors ligos gydymas sudėtingas. S. Jonesas sako, kad daug pasakoja apie ligą, nors darbe neišdrįstų apie ją prabilti. Jis įsitikinęs – reikėtų kad vyrus pasiektų kuo daugiau informacijos apie ligą, tai suteiktų jiems drąsos kreiptis į medikus.