Profesorė ir mokslų daktarė pagaliau išsiaiškino, kam žmogui reikalingas apendiksas - pasirodo, tai labai svarbus organas

Tiesa, dabar paaiškėjo, kad taip manantys vis dėl to buvo neteisūs, kadangi apendiksas turi paskirtį – jis apsaugo žarnyne gyvenančias naudingąsias bakterijas. Tai išsiaiškino profesorė ir mokslų daktarė Heather F. Smith iš Midwestern universiteto Arizonos osteopatinės medicinos koledžo. Ji tyrinėjo įvairių gyvūnų virškinamojo trakto evoliucijos pėdsakus ir savo naujajame tyrime, kuris buvo publikuotas „Comptes Rendus Palevol“ žurnale, analizavo apendicito įtaką 533 skirtinguose žinduoliuose.

Ji išsiaiškino, kad apendiksas, nepriklausomai nuo skirtingų genetinių medžių, iš viso evoliucionavo 30 kartų. Be to, jei vienoje giminės linijoje jis atsirasdavo, tai daugiau niekada neišnykdavo. Tai reiškia, kad šis organas žmogaus ir gyvūnų kūnuose pasiliko ne be priežasties. Mokslininkė sako, kad apendikso paskirtis yra prisitaikyti.

H.Smith ir jos tyrimo bendraautoriai iš Djuko universiteto medicinos centro, Stellenbosch universiteto Pietų Afrikoje bei Nacionalinio biologijos istorijos muziejaus Prancūzijoje atlikdami tyrimą sugebėjo atmesti keletą prieš tai vyravusių hipotezių, pavyzdžiui, kad apendiksas yra susijęs su mitybos ar kokiais nors aplinkos veiksniais. Bet tuo pačiu jie padarė ir vieną labai įdomų atradimą – gyvūnų rūšys, kurios turi apendiksą dažniausiai jame turi ir padidėjusią limfoidinio audinio koncentraciją.

Šis audinys gali turėti įtakos gyvūno imuninei sistemai, taip pat gali stimuliuoti sveikųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Dėl to H.Smith teigia, kad yra visai logiška, jog apendiksas veikia kaip šių naudingųjų bakterijų „seifas“.

Tiesa, tai nėra pirmas tyrimas, kuris parodė, kad apendicitas tokią funkciją atlieka. Idėja apie šį naudingų bakterijų seifą buvo pasiūlyta dar 2007 metais atliktame tyrime, kuris įkvėpė H.Smith išsiaiškinti, ar apendiksas evoliucionavo, kad atliktų būtent tokią fukciją žmonių bei kitų žinduolių organizmuose. 

Bet kas, jei apendicitas buvo pašalintas?

Išgirdus visą šią informaciją kyla klausimas, kas tuomet vyksta su žmonėmis, kuriems apendiksas buvo išoperuotas?  H.Smith sako, kad šių žmonių sveikata nuo to nepakinta, o ir apskskirai tai didelės įtakos jų kūnams neturi. 

Žinoma, galime rasti tyrimų, kurie parodė, kad apendikso neturintys žmonės dažniau pasigauna infekcijas, taip pat, kad šiem žmonėms gali prireikti daugiau laiko atsigauti po ligos, o ypač po tų operacijų, kurių metu pašalinamos gerosios bakterijos. 

Anot H.Smith, šis tyrimas taip pat prieštarauja perdėtai higienai ir dezinfekacijai, mat šis organas yra pilnas imuninio audinio, o viena iš apendicito priežasčių yra prastai išsivysčiusi imuninė sistema. Mokslininkė pasakoja, kad patogenai bei infekciniai agentai, tokie kaip bakterijos ar virusai, yra itin svarbūs normaliam imuninės sistemos vystymuisi. Be jų imuninės sistemos vystymasis gali sutrikti, o imuninė sistema gali tapti itin jautri. Ši hipotezė yra itin dažnai naudojama aiškinant tokių ligų kaip astma ar įvairių alergijų atsiradimą. 

Daugiau tyrimų šioje srityje galėtų padėti išrasti kitokį būdą išgyditi apendicitą jo neoperuojant. H.Smith sako, kad kadangi vaistai yra kuriami kitiems autoimuniniams sutrikimams, gali būti, kad kažkas panašaus bus sukurta ir apendikso uždegimo gydymui.

Parengta pagal „Time“.