Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad koronavirusas ne visus žmones paveikia vienodai – yra ryšys su kraujo grupe

Pirmiausia, reikia paminėti, kad taip, ši informacija buvo gauta atlikus tyrimą. Tačiau jis dar nėra recenzuotas – tai reiškia, kad jo dar neperžiūrėjo kiti mokslininkai ir specialistai. Žinoma, dabar pasaulis aktyviai kovoja su nauja liga – o tai reiškia, kad nerecenzuotų tyrimų nereikėtų bijoti, kadangi juose galima atrasti kažką labai svarbaus. Nepaisant to, skaitant juose pateiktą informaciją, vis tiek reikėtų įvertinti kritiškai. Patį tyrimą rasite čia.

Tyrimą atliko kinų mokslininkai, kurie tyrė 2137 pacientų, sergančių COVID-19, kraują. Visi šie pacientai gydomi trijose ligoninėse Uhane ir Šendžene.

Komanda pirmiausia išanalizavo, kaip kraujo grupės yra įprastai pasiskirsčiusios mieste – o tada šiuos skaičius palygino su koronavirusu sergančių pacientų kraujo grupėmis.

„Analizė ir surinkti duomenys parodė, kad koronavirusu serga daugiausia A kraujo grupę turintys žmonės. Tuo tarpu žmonės su O kraujo grupe turi mažesnę tikimybę gauti infekciją nei tie, kurių kraujo grupės yra kitokios“, – tyrime rašo mokslininkai.

Tiesa, tyrime minima, kad nors tokie atradimai ir yra svarbūs bei galintys padėti išvengti daugiau susirgimų, tai tikrai nėra statistika, kurią būtų galima pritaikyti visame pasaulyje.

Panašumai ir skirtumai

Tyrime rašoma, kad Uhane kraujo grupės yra pasiskirsčiusios taip: 31 proc. A, 24 proc. B, 9 proc. AB ir 34 proc. O.

Tuo tarpu tarp koronavirusu apsikrėtusių pacientų kraujo grupės buvo pasiskirsčiusios taip: 38 proc. A, 26 proc. B, 10 proc. AB ir 25 proc. O. Panašūs rezultatai buvo gauti ir Šendžene.

Kaip matome, skirtumų tarp užsikrėtusiųjų ir įprasto kraujų grupių pasiskirstmo yra – bet tai nereiškia, kad dauguma O kraujo grupę turinčių žmonių yra saugūs, arba kad visi A kraujo grupę turintys žmonės apsikrės koronavirusu. Atlikus didesnio masto tyrimą su daugiau pacientų, rezultatai gali pasikeisti.

Nepaisant to, šis tyrimas vis tiek iškelia dar vieną įdomią temą – kodėl nuo kraujo grupių priklauso, kokį atsparumą turime virusams ar bakterijoms?

Kraujas gali būti kategorizuojamas įvairiais būdais, tačiau beveik visi yra susipažinę su ABO kraujo grupių kategorizacija. Ji parodo, kiek ir kokių antigenų skirtingų kraujo grupių žmonės turi ant savo kraujo ląstelių.

Ši lentelė yra itin svarbi perpilant kraują – kadangi mūsų imuninė sistema kitos kraujo grupės antigenus gali palaikyti kenkėjais ir bandyti juos sunaikinti.

Norovirusai

Tačiau yra viena virusų grupė, kuri sugeba tiesiogiai išnaudoti šiuos antigenų skirtumus kraujo ląstelėje – tai norovirusai, kurie sukelia žmogui „skrandžio gripą“, o užsikrečiama šiuo virusu dažniausiai per virškinimo sistemą. Tie antigenai, kurie yra ant mūsų kraujo ląstelių, taip pat yra ir ant ląstelių mūsų žarnyne – o norovirusams būtent ir reikia tam tikrų antigenų, prie kurių jie galėtų prikibti.

„Šis skirtumas tarp užsikrėtimo norovirusais turi įdomių pasekmių. Jei protrūkis įvyksta uždaroje vietoje, pavyzdžiui, kruiziniame laive – net trečdalis ar daugiau žmonių gali išvengti infekcijos“, – sako mikrobiologė Patricia Foster.

Kadangi mokslininkai kol kas nežino, kodėl vienus žmones norovirusai paveikia labiau nei kitus, yra juokaujama, kad taip įvyksta dėl „stebuklingo mąstymo“ – pavyzdžiui, „aš nesusirgau, nes gėriau daug vynuogių sulčių“. Žinoma, tokie mitai tikrai nėra tikras paaiškinimas – todėl mokslininkai ir toliau bando išsiaiškinti nanovirusų paslaptis.

Kraujo grupės ir koronavirusas

Tačiau dabar, kai pasaulyje siautėja koronavirusas, daugeliui tikriausiai įdomu, kaip ši nauja liga gali išnaudoti kraujo grupes, ar ne? Deja, mokslininkai turi trumpą, bet nelabai tenkinantį atsakymą – niekas nežino.

Išvadas daryti bijo ir mokslininkai, kurie atliko kraujo grupių tyrimą – jie iškėlė hipotezę, kad galbūt B ir O kraujo grupės gali būti atsparesnės dėl to, kad turi anti-A antikūnių. Bet vėl gi – kol kas tai tik hipotezė, todėl tikrai nereikėtų jaustis saugiam ar atvirkščiai – labiau pažeidžiamam.

Nepaisant to, šis tyrimas yra puikus pavyzdys, kiek daug naujos informacijos apie virusą kasdien sužinome. Šiuo metu jau vyksta vakcinos bandymai su savanoriais, o kiti mokslininkai ieško būdų, kaip kuo labiau sumažinti viruso plitimą. Prisideda ir paprasti žmonės – kurie padeda senyvo amžiaus žmonės nusipirkti prekių ar medicinos įstaigoms gauti reikalingų priemonių.

Parengta pagal „Science Alert“.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija