Pavojingiausi pasaulio virusai - galite palyginti su SARS-CoV-2

1) Pats pavojingiausias virusas pasaulyje yra Marburgo virusas. Pavadinimas jam buvo suteiktas pagal tai, kur jis pirmąkart buvo aptiktas – mažame ir idiliškame Vokietijos miestelyje šalia Lano upės. Marburgo virusas yra hemoraginę karštligę sukeliantis virusas. Kaip ir Ebola, Marburgo virusas sukelia traukulius bei gleivinių, odos ir organų kraujavimą. Nuo šio viruso miršta 90 procentų juo apsikrėtusių žmonių.

2) Egzistuoja penkios Ebola viruso atmainos, kurių kiekviena pavadinta pagal Afrikos valstybes ir regionus: Zairą, Sudaną, Tai nacionalinis parką, Bundibugyo ir Restoną. Mirtiniausias yra Zairo Ebola virusas, kurio miršamumo rodiklis siekia net 90 procentų. Šis virusas labiausiai plito Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje. Manoma, kad šį virusą į miestus atnešė skraidančios lapės (šikšnosparniai).

3) Hantavirusas apibrėžia kelias virusų rūšis. Jis buvo pavadintas pagal upę, prie kurios pirmieji amerikiečių kareiviai užsikrėtė šiuo virusu Korėjos karo metu 1950 metais. Virusas sukelia plaučių uždegimą, karščiavimą ir inkstų nepakankamumą.

4) Įvairios paukščių gripo atmainos neretai sukelia paniką – o tai yra visai paaiškinama, kadangi mirštamumo rodiklis nuo šios ligos siekia 70 procentų. Tačiau tikimybė užsikrėsti viena žinomiausių paukščio gripo atmainų – H5N1 – yra gana maža. Užsikrėsti paukščių gripu galima tik tiesiogiai kontaktuojant su naminiu paukščiu. Dėl šios priežasties šiuo gripu dažniausiai susergama Azijoje, kur žmonės dažnai gyvena šalia vištų.

5) Medicinos seselė iš Nigerijos buvo pirmas žmogus, užsikrėtęs Lasos karštlige. Šią ligą perduoda graužikai. Ligos atvejai yra endeminiai – o tai reiškia, kad liga yra būdinga tam tikram regionui, pavyzdžiui vakarų Afrikai, kur liga gali kartas nuo karto vis pasirodyti. Mokslininkai spėja, kad vakarų Afrikoje apie 15 procentų graužikų nešioja šį virusą.

6) Junino virusas yra siejamas su Argentinos hemoragine karštlige. Šiuo virusu susirgę žmonės patiria audinių uždegimą, sepsį ir odos kraujavimą. Problema su šiuo virusu yra ta, kad kartais simptomai gali būti tokie paplitę, kad patį virusą iš pradžių nustatyti yra labai sunku.

7) Krymo-Kongo hemoraginę karštligę perduoda erkės. Pagal ligos progresavimą ji yra panaši į Marburgo ir Ebolos virusus. Pirmomis dienomis po užsikrėtimo sergančiajam ant veido, burnoje ir ryklėje atsiranda smeigtuko dydžio žaizdos.

8) Machupo virusas yra siejamas su Bolivijos hemoragine karštlige, dar kitaip žinoma juodosios šiltinės pavadinimu. Infekcija sukelia didelį karščiavimą bei gausų kraujavimą. Jis progresuoja panašiai kaip ir Junino virusas. Virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui, bet jį dažnai nešioja ir graužikai.

9) Kiasanuro miško ligą mokslininkai atrado pietvakarinės Indijos pakrantės miškuose 1955 metais. Ją perduoda erkės, tačiau mokslininkai teigia, kad nustatyti bet kokį šios ligos nešiotoją yra labai sunku. Manoma, kad šios ligos nešiotojai gali būti paukščiai, žiurkės ir šernai. Šiuo virusu užsikrėtę žmonės kenčia nuo karščiavimo, stipraus galvos skausmo bei raumenų skausmo, kuris kartais gali sukelti kraujavimą.

10) Dengės karštligė kelia nuolatinę grėsmę. Ją perduoda uodai, o šia liga populiariose atostogų vietose Tailande ir Indijoje kasmet suserga 50-100 milijonų žmonių. Tačiau daugiau problemų ši liga sukelia 2 milijardams žmonių, kurie gyvena vietovėse, kuriose ši liga yra paplitusi.