Beprotiška, kas vyksta su greitąja pagalba Maskvoje: pasirodo vis daugiau pranešimų, kad visi tie vaizdo įrašai – tiesa

„Išvažiuojame iš 119-osios ligoninės, ką tik palikome pacientę. Laukėme devynias valandas“, – teigiama viename iš įrašų.

Keliuose kituose vaizdo įrašuose užfiksuotos ilgos eilės prie Maskvos pašonėje esančio Federalinio klinikinio centro: čia savo eilės kantriai laukia 70 greitosios medicinos pagalbos automobilių, informuoja currenttime.tv.

Štai toks vaizdo įrašas balandžio 10 dieną buvo nufilmuotas vienoje iš eilėje prie 3-iosios Karo veteranų ligoninės laukusių greitosios pagalbos mašinų. Balandžio 6-ąją minėtoje ligoninėje sostinės valdžia taip pat atidarė naujojo koronaviruso stacionarą.

Очередь из скорых. Москва. pic.twitter.com/a6CYqgcROZ

— Öру, Элл 1⃣9⃣8⃣4⃣ (@polniypesez) April 10, 2020

Šeštadienį būtent tokioje eilėje prie ligoninės įstrigusioje greitosios pagalbos mašinoje dvi valandas praleido Jelena Alichaškina: ją, sergančią abiejų plaučių uždegimu, paguldė į Federalinį mokslo klinikinį centrą Maskvos pietuose esančiame Orechovo bulvare.

„Greitąją medicinos pagalbą išsikviečiau penktadienį, 17.14 val., ji atvažiavo tik 21 val., greitosios laukiau pusketvirtos valandos. Kai pagaliau įsėdome į automobilį, gydytojas 40 minučių karštąja linija laukė, kada jam atsakys, kur mane vežti. Tada atvažiavome į Orechovo bulvarą. Ten jau driekėsi greitosios pagalbos automobilių eilė – prieš mus laukė dar maždaug 30. Paaiškino, kad palaukti teks ne ilgiau kaip pusvalandį, bet užtrukome dvi valandas“, – žurnalistams pasakojo moteris.

„Tai tikra tiesa, visi tie vaizdo įrašai apie eiles, skelbiami internete“, – patvirtino Maskvos gyventoja.

Anot jos, vien naktį iš praeito penktadienio į šeštadienį į ligoninę, kur moteris gydoma, buvo paguldyta 70 žmonių.

Koronaviruso infekcijos diagnozė Jelenai dar nepatvirtinta, tačiau į boksą, kur ji buvo paguldyta, medikai įeina tik su visomis apsaugos priemonėmis. Pacientams, anot moters, iš bokso išeiti nevalia. Pirmadienio rytą klinikinis centras Orechovo bulvare naujų pacientų nebepriėmė.

Greitosios medicinos pagalbos gydytoja Jevgenija Komarova pasakojo, kad jau savaitgalį pacientus, sergančius plaučių uždegimu, vežė nebe į Maskvos, o į srities ligonines. „Maskvos ligoninės – ne guminės, koronavirusu užsikrėtusį asmenį galime nuvežti labai toli, net už 70 kilometrų nuo miesto, – aiškino J. Komarova. – Maskvos srityje, kurioje dirbu, taip pat netrūksta infekuotųjų.“

Į pietryčius nuo Maskvos esančiame Vešniakų rajone stovinti ligoninė Nr. 15 – dar viena iš gydymo įstaigų, kuriose hospitalizuojami plaučių uždegimu sergantys maskviečiai. Prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, šioje ligoninėje buvo 1 300 lovų, bet dabar ji perpildyta, sakė Priėmimo skyriaus gydytoja Irina Šeikina.

„Turime jau daugiau nei 1 500 pacientų ir visi jie serga plaučių uždegimu, laisvų lovų nebėra, – pasakojo Irina. – Kaip tik dirbau iš ketvirtadienio į penktadienį. Į ligonines veža pagal laisvų vietų skaičių. Tuo metu pranešėme, jog turime maždaug 180 laisvų lovų, o mums atvežė 303 ligonius.“

„Paruošėme papildomų lovų, praplėtėme palatas, skyrius, ieškojome, kur viską įrengti, – tęsė gydytoja. – Atidarėme skyrių su deguonies atsargomis ir į jį guldėme žmones, kuriems reikėjo papildomo deguonies. Ten pateko dalis iš 303 atvežtųjų.“

Praėjusį penktadienį Maskvos vicemerė Anastasija Rakova pripažino, kad Rusijos sostinėje greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir stacionarai dirba „ties galimybių riba“. Savaitgalį Maskvos sveikatos apsaugos departamentas pranešė: balandžio 10 d. pacientų, kuriems būtina hospitalizacija, skaičius per parą padidėjo 1 300. Prieš dvi savaites jų buvo dvigubai mažiau.

„Tokiais atvejais planuoti greitosios medicinos pagalbos automobilių maršrutus – labai rimtas ir sudėtingas darbas, – eilių prie ligoninių egzistavimo faktą patvirtino Maskvos sveikatos apsaugos departamento vadovas Aleksejus Chripunas. – „Greitukė“ veža sergančiuosius ten, kur atsiranda laisvų lovų, o jų atsiranda nevienodai. Tokia ilga eilė laukiančių greitosios medicinos pagalbos automobilių paprastai susidaro tada, kai atidaroma nauja klinika COVID-19 pacientams.“

Greitosios medicinos pagalbos felčeris Dmitrijus Beliakovas pastebėjo, kad iš dalies dabartinė situacija atsirado dėl sveikatos apsaugos sistemos „optimizacijos“, kurią pastaraisiais metais vykdė šalies vadovai.

„Buvo atliekamas sveikatos apsaugos sistemos optimizavimo procesas, kurio metu dalis ligoninių buvo parduota, dalis – nugriauta, taip pat sumažintas medicinos personalo skaičius. Štai ir šio darbo vaisiai – kai skubiai prireikė vietų ligoninėse, tokiam dideliam miestui kaip Maskva jų tiesiog nebeužtenka, – samprotavo D. Beliakovas.

– Žmonių nėra kur guldyti. Kai tik buvo atidarytos dvi naujos ligoninės (Chimkuose ir Karo veteranų ligoninė), į jas iš karto pradėjo važiuoti didžioji dalis greitosios medicinos pagalbos automobilių. Todėl ir susidarė didžiulės spūstys, tenka laukti po 9–12 valandų, norint perduoti ligonį.“

Dar kovo mėnesį Maskvos valdžia nusprendė leisti lengva koronaviruso forma segantiems žmonėms gydytis namuose. J. Alichaškina, prieš hospitalizaciją dėl pneumonijos kvietusi „greitukę“ du kartus, yra įsitikinusi, jog valdžia ir dabar stengiasi sumažinti hospitalizacijų skaičių.

„Gydytojai paklausė mano plaučius, pasakė, kad švokštimo negirdi ir kad į ligoninę guldo tik sunkiai sergančius asmenis, 65-erių metų amžiaus ir vyresnius žmones, nėščias moteris bei gyventojus, kurių kūno temperatūra ilgiau nei tris paras nenukrinta žemiau kaip 39 °C, – pasakojo moteris. – Tada aš nusprendžiau skubiai užsisakyti mokamą kompiuterinės tomografijos tyrimą ir netrukus sužinojau diagnozę – „abiejų plaučių apatinės dalies pneumonija“.

Iš 1 500 15-ojoje Maskvos ligoninėje esančių pacientų koronavirusas buvo patvirtintas tik mažiau nei 500. Gydytojai kaltę dėl tokio skirtumo pirmiausia verčia koronaviruso testų kokybei.

„Jeigu pasireiškia simptomų, reikia iš karto atlikti kompiuterinę tomografiją. Nustačius abiejų plaučių uždegimą, iš patirties galima daryti išvadą, jog pacientas serga COVID-19, net jeigu testo rezultatas neigiamas, – pabrėžė I. Šeikina. – Didžioji dalis atvežtų pacientų, tarkime, 80 proc., yra užsikrėtę būtent naujuoju koronavirusu, net jeigu testai iš pradžių nerodo infekcijos.“

„Neretai COVID-19 patvirtina tik trečias testas. Testus atliekame pirmąją, septintąją ir dešimtąją hospitalizacijos parą. Be to, pusė rezultatų – klaidingai teigiami, – skundėsi ji. – Testai ne europietiški, o mūsiški, rusiški. Jie gaminami paskubomis, kad tik kuo greičiau. Kita vertus, atsižvelgiant į esamas sąlygas, gerai, jog yra bent tokie.“

Rusijoje per parą nustatyti 4 268 nauji COVID-19 atvejai

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 4 268 nauji koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 47 121.

A. Miasnikovas informavo, kad iš ligoninių išleistų nuo COVID-19 pasveikusių asmenų skaičius padidėjo iki 3 446, o nuo šios ligos mirusių žmonių skaičius – iki 405.

„Infekcinis procesas mūsų šalyje yra augimo stadijos, t. y. naujų teigiamų testų skaičius kasdien auga. Remiantis prognozėmis, ši tendencija kol kas išliks, nes mūsų šalis dar tik artėja prie epidemijos piko“, – sakė A. Miasnikovas.

A. Miasnikovas dar kartą pabrėžė, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas sulėtinti užkrato plitimą – saviizoliacija. Kaip pavyzdį jis pateikė Italiją, kur prieš daugiau nei mėnesį įvedus karantiną naujų infekcijos atvejų skaičiaus augimas palaipsniui ėmė lėtėti.

„Aš, kaip medikas, prašau: pabūkite namuose, tai iš tiesų padės sustabdyti epidemiją mūsų šalyje“, – sakė A. Miasnikovas.