COVID-19 gali sukelti infarktą arba insultą: kas vyksta?

Dr. A. Spyropoulas yra kraujo krešulių ekspertas, dirbantis Niujorko valstijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų tinkle „Northwell Health“. Vyro tvirtinimu, tai svarbiausias klausimas per visą jo darbo šioje srityje praktiką, skelbia businessinsider.com.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir sparčiai augant užsikrėtusiųjų ir aukų skaičiui, gydytojai buvo priversti greitai sugalvoti, kaip gydyti COVID-19, nors nei vakcinos, nei specialiai šiam tikslui skirtų vaistų kol kas nėra. Be to, gydytojai iki šiol nežino, koks geriausias būdas tiekti deguonį į sunkiausių ligonių pažeistus plaučius.

Pastaruoju metu sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad ši kvėpavimo takų liga pažeidžia ne tik plaučius, ypač sunkiais atvejais. Gydytojai praneša apie daromą žalą inkstams, širdies sutrikimus, o visai neseniai – ir apie įvairiose kūno vietose atsirandančius kraujo krešulius. Mokslininkai taip pat informavo, kad ir lengvesne COVID-19 forma segantiems žmonėms gresia didesnė kraujo krešulių ir komplikacijų rizika.

Paprastai gydytojai, tokie kaip dr. A. Spyropoulas, remiasi išsamiais klinikinių tyrimų rezultatais, kad nustatytų, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, bet kadangi šis virusas yra toks naujas, klinikiniai tyrimai dar tik prasidėjo, o rezultatų teks palaukti keletą mėnesių.

„Galima teigti, kad veikiame aklai, remdamiesi nelabai patikimais, bet labai bauginančiais duomenimis“, – pareiškė dr. A. Spyropoulas.

Kol nėra tvirtų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito metodo veiksmingumą, gydytojai diskutuoja, kaip geriausia gydyti COVID-19 simptomus. Atliekami tyrimai padės atsakyti į dr. A. Spyropoului rūpimą klausimą apie hepariną bei išsiaiškinti, ar krešulius ardantys vaistai, dažniausiai skiriami insulto atveju, yra veiksmingesni.

„Nepaprastai didelė“ krešulių susidarymo tikimybė sergant COVID-19

Koronaviruso protrūkio pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gydytojai iš savo kolegų Kinijoje gavo informacijos apie naujojo viruso poveikį širdžiai. Šią informaciją „Business Insider“ pranešė dr. Thomas Maddoxas, Amerikos kardiologijos koledžo mokslo ir kokybės komiteto pirmininkas.

Regis, minėtasis poveikis yra susijęs su viruso invazija į širdį ir patiriamu stresu, organizmui kovojant su kvėpavimo takų infekcija.

COVID-19 pacientus gydantys sveikatos priežiūros specialistai pastebi kraujo krešulių prie plaučių ventiliavimo aparatų prijungtų pacientų plaučiuose ir kitose kūno vietose, „Business Insider“ sakė dr. Gregas Martinas, Emory universiteto kvėpavimo takų ligų profesorius ir Intensyviosios terapijos medicinos draugijos prezidentas. Kraujo krešuliai gali sukelti chaosą žmogaus organizme: užsikimšus kraujagyslėms, tikėtinas insultas, infarktas, inkstų ir plaučių sutrikimai bei kiti pavojingi negalavimai.

Kraujo krešuliai nėra retas reiškinys, kalbant apie intensyviosios terapijos palatoje gulinčius sunkiai sergančius pacientus ar net dėl lengvesnių simptomų į ligoninę atgabentus asmenis.

Dažniausiai intensyviosios terapijos palatoje žmonės būna prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir nuraminti vaistais, todėl mažai juda. Deja, nejudrumas didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę.

Kiti virusai taip pat didina kraujo krešulių riziką

Visgi gydytojai įtaria, jog naujasis koronavirusas irgi prisideda prie kraujo krešulių susidarymo. „Manome, kad tai yra viena svarbiausių problemų, jeigu ne pati svarbiausia, stebint COVID-19 užsikrėtusius pacientus“, – pabrėžė dr. A. Spyropoulas.

Įdomu tai, jog gydytojai pastebėjo išaugusią kraujo krešulių susidarymo riziką slaugydami ir H1N1, arba kiaulių gripu, sergančius žmones, taip pat sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS), kurį sukėlė kitas koronavirusas, metu XXI a. pradžioje.

Dr. A. Spyropoulo teigimu, naujojo koronaviruso atveju daugiau krešulių susidaro plaučiuose.

Neseniai atlikto stebimojo tyrimo metu Nyderlandų mokslininkai analizavo 184 koronavirusu infekuotus pacientus, gulinčius intensyviosios terapijos skyriuje. Beveik trečdaliui jų pasireiškė komplikacijų, susijusių su kraujo krešuliais, pavyzdžiui, krešuliai plaučiuose, kojose ir kitose kūno vietose, insultas, infarktas. Visiems jiems buvo taikomas kraujo krešulių susidarymo prevencinis gydymas.

Tai yra didesnis komplikacijų skaičius, negu įprastai užfiksuojama tarp intensyviosios terapijos skyriaus pacientų, pastebėjo dr. A. Spyropoulas. Dažniausiai tokių pacientų kraujo krešulių susidarymo tikimybė siekia 5–10 proc. Tyrimo autoriai užfiksuotą tikimybę pavadino „nepaprastai didele“.

Sprendimų priėmimas neturint įrodymų

Kol kas didžioji dalis įrodymų, kuriais remiasi gydytojai, yra beveik gandų lygio. Amerikos kardiologijos koledžas peržiūri rekomendacijas, kaip išvengti kraujo krešulių sukeliamų komplikacijų gydant užsikrėtusiuosius COVID-19, tačiau širdies ligų gydytojai tvirtų įrodymų neturės iki klinikinių tyrimų pabaigos, t. y. maždaug iki antrojo šių metų pusmečio.

„Dabar mūsų žurnalai užtvindyti ne rimtais straipsniais, o praktiškai nuomonėmis“, – nurodė dr. T. Maddoxas.

Norėdamas apsaugoti COVID-19 pacientus nuo kraujo krešulių sukeliamų komplikacijų, dr. A. Spyropoulas sprendimus priima vadovaudamasis savo klinikine patirtimi. „Jeigu turite daug patirties šioje srityje, galite daryti pagrįstas prielaidas, ekstrapoliacijas ir išvadas remdamiesi netiesioginiais duomenimis“, – paaiškino jis.

Pastarąjį mėnesį, ypač kai pats sirgo COVID-19, profesorius dirbo su sveikatos apsaugos sistemos atstovais, kad pakeistų rekomendacijas, padidino prevencinę kraują skystinančių preparatų dozę ir pasirūpino, jog gydytojai įdėmiau kreiptų dėmesį į signalus, nurodančius galimą kraujo krešulių susidarymą, pavyzdžiui, tinstančias pacientų kojas.

Išrašius koronavirusu persirgusius asmenis iš ligoninės, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai taip pat ieško kraujo krešulių ženklų ir namo išleistiems pacientams skiria kraują skystinančių preparatų.

COVID-19 pacientų patiriamos kraujo krešulių sukeliamos komplikacijos už ligoninės ribų.

Kol kas daugiausia kalbama apie tai, ką daryti su hospitalizuotais pacientais, kuriems gresia komplikacijos dėl susidariusių kraujo krešulių. Vis dėlto dr. A. Spyropoulas sakė, kad įdėmiai nagrinėja dar du klausimus. Vienas iš jų: ar lengvesne COVID-19 forma sergantiems žmonėms, kuriems nebūtina gultis į ligoninę, taip pat kyla komplikacijų dėl kraujo krešulių rizika? Atsakymo į šį klausimą teks palaukti ilgėliau, nes faktiškai neatliekama tokio pobūdžio tyrimų.

Kitas klausimas: ar kraujo krešuliai sukelia rimtų sveikatos problemų, kurios gali baigtis staigia mirtimi, iš ligoninės išleistiems nuo naujojo koronaviruso pasveikusiems asmenims? Dr. A. Spyropoulas prisipažino nerimaująs, kad iš gydymo įstaigos išrašytiems pacientams taip pat gali kilti komplikacijų. Remiantis ankstesniais „Northwell Health“ atliktų skrodimų duomenimis, 40 proc. pacientų, mirusių po to, kai buvo išleisti namo, patyrė rimtų komplikacijų dėl kraujo krešulių, įskaitant širdies smūgį ir kraujo krešulius plaučiuose.